Sausis Dusetų K. Būgos bibliotekoje šiemet skirtas ypatingai atminčiai – prieš 35-erius metus vykusiems Sausio įvykiams, kurie Lietuvą subūrė prie svarbiausių pastatų ir suvienijo bendram tikslui.
Tai buvo laikas, kai tūkstančiai žmonių stojo ginti laisvės, veikė išvien, dainuodami ir iš širdies gelmių vieningai skanduodami vienintelį svarbų žodį – Lietuva.

Dauguma tada buvo ten, kur jautė pareigą būti
Kovojo už laisvą valstybę, už savo vaikus, seseris ir brolius, už mylimuosius. Baimė pasitraukė, užleisdama vietą kitam jausmui – ryžtui kovoti už savo tiesą, už ateitį, kuri dar tik gimė, bet jau buvo be galo brangi.
Nuo sausio 2-osios bibliotekoje lankytojai kviečiami apžiūrėti kelias prasmingas parodas. Rodoma fotografijų paroda, parengta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus.
Parodoje rodomos fotografų Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) fondų, fotografų Vytauto Daraškevičiaus, Gasparo Genzbigelio, Alfredo Girdziušo, Kęstučio Jankausko, Aleksandro Juozapaičio, Pauliaus Lileikio, Algimanto Maskoliūno, Andriaus Petrulevičiaus, Kęstučio Svėrio, Juliaus Vaupšo nuotraukos iš asmeninių ir Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų nuotraukos.
Parodą papildo dokumentų paroda, kurioje liudijimai ir knygos; asmeninis vilnietės Dalios fotografijų pasakojimas, liudijantis Sausio dienų patirtis iš labai artimos perspektyvos.
Tik sausio mėnesį, tik Dusetų K. Būgos bibliotekoje galite susipažinti su ypatingu 1991 metų sausio mėnesio spaudos rinkiniu, kurį bibliotekai paskolino dusetiškis Henrikas Briedis. Tai gyvas istorijos pulsas – laikraščių puslapiuose sustingę nerimo, vilties ir ryžto ženklai.
Ypač džiugina tai, kad parodas į Dusetų K. Būgos biblioteką ateina apžiūrėti moksleiviai, įvairaus amžiaus jaunuoliai. Jie ne tik žiūri, skaito, klauso, bet ir palieka savo pėdsaką atmintyje – kiekvienas parašo dėkingumo laišką Sausio įvykių metu žuvusiems. Tai jautrūs, nuoširdūs žodžiai, kuriuose telpa pagarba, supratimas ir tyli pažadų galia nepamiršti.

Laiškai liudija, kad atmintis nėra sustingusi praeitis
Ji gyva, auganti kartu su jaunąja karta. Viskas su Lietuva bus gerai, nes auga laisvės vaikai – atviri pasauliui, turintys tvirtą vertybinę skalę ir pagarbą istorijai. Būtent jie kurs naują ateities viziją, paremtą ne užmarštimi, o suvokimu, kad laisvė nėra duotybė – ji saugoma, perduodama ir kasdien iš naujo pasirenkama.
Sausio 12-osios pavakarę bibliotekoje susirinkome ne tik prisiminti, bet ir pasidalinti. Klausėmės pasakojimų tų, kurie buvo įvykių epicentre, ir tų, kurie laukė – nes laukti nežinomybėje kartais būna sunkiau nei veikti.
Žiūrėjome vaizdo liudijimus žmonių, tą naktį budėjusių parlamente, fiksavusių įvykius prie Televizijos bokšto, gydžiusių sužeistuosius, gimdžiusių vaikus ir netekusių artimųjų.
Tai buvo pasakojimai, kuriuose telpa ir skausmas, ir nepalaužiamas žmogiškumas. Vakaro pabaigoje liepsnojantis laužas ir karšta arbata – neatsiejami Sausio simboliai – leido pabūti drauge dar šiek tiek ilgiau. Tyliai, be skubos, su bendrystės jausmu, kuris, kaip ir prieš 35-erius metus, priminė: kai esame kartu, baimė netenka galios.
Autorė yra vyresnioji Dusetų K. Būgos bibliotekos bibliotekininkė





















