Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (Centras) analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi į apie 19 mln. eurų. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.
Iš viso per 2025 m. pirmuosius tris ketvirčius registruota 10,9 tūkst. sukčiavimo atvejų, o bendra užkardyta žala siekia 32,7 mln. eurų – tai daugiau nei dvigubai viršija per visus 2024-uosius metus sustabdytų sukčiavimo sumų bendrą vertę.
„Per trečiąjį ketvirtį finansų įstaigos apsaugojo rekordinę 14,1 mln. eurų sumą – tai rodo, kad prevencijos sistemos veikia itin efektyviai. Vis dėlto net geriausios apsaugos sistemos gali neapsaugoti, kai žmogus pats, patikėjęs manipuliatoriais, inicijuoja pavedimą ir atskleidžia savo duomenis. Kviečiame būti budriais ir nepasitikėti jokiais skambučiais ar žinutėmis, prašančiomis atskleisti slaptažodžius, pervesti ar perduoti pinigus“, – sako Centro vadovė Eglė Lukošienė.
Suklastoti laiškai ir SMS sklinda masiškai
Per 2025 m. trečiąjį ketvirtį iš viso fiksuoti 3 137 sukčiavimo atvejai. Didžiausią jų dalį sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas (angl. phishing) – 1 049 atvejai. Nors tai 63 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, šis būdas išlieka masiškiausias. Vien per pastaruosius tris mėnesius phishing’o atakos gyventojams kainavo apie 1,6 mln. eurų.
„Dažniausiai fiksuojame phishing’o – suklastotų SMS ir el. laiškų – atakas. Jos plinta dideliais srautais ir atrodo vis įtikinamiau. Reikšminga sukčiavimo dalis tenka ir tikslinėms schemoms – romantinėms, telefoninėms bei investicinėms, kuriose sukčiai ilgiau palaiko ryšį su auka ir manipuliuoja jos pasitikėjimu“, – sako E. Lukošienė.
Skambutis vienas, o praradimai – tūkstantiniai
Telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius trečiąjį ketvirtį beveik nekito – jų užregistruota 113, o gyventojai prarado kiek mažiau nei praeitą ketvirtį – 684 tūkst. eurų. Vidutiniškai vienas nukentėjęs prarado apie 6 tūkst. eurų.
Tokio sukčiavimo tipo schemos tampa vis kūrybiškiau surežisuotos – skambučiuose dažnai dalyvauja keli „specialistai“, pasitelkiami ir vaizdo skambučiai, viena legenda jungiama su kita, skubinama priimti sprendimus, siekiama sukelti stresą.
„Ryškėja ir nauja tendencija – lietuviškai prisistatantys, bet vėliau į rusų kalbą pereinantys skambintojai, siekiantys paveikti platesnį ratą žmonių. Tai išlieka viena pavojingiausių sukčiavimo formų“, – pažymi E. Lukošienė.
Perimti susirašinėjimai įmonėms kainuoja brangiai
El. pašto perėmimo atvejų trečiąjį ketvirtį užfiksuota 21, o bendra žala siekė 169 tūkst. eurų – vidutiniškai po 8 tūkst. eurų vienam incidentui.
„Šis tipas ypač pavojingas verslui. Įsilaužę į realų įmonių susirašinėjimą, sukčiai pakeičia mokėjimo duomenis, todėl net atidūs darbuotojai gali tapti auka. Čia būtina daugiasluoksnė prevencija – ir IT sprendimai, ir vidinės organizacijos taisyklės“, – teigia Centro vadovė.
Tikimasi, kad šios kategorijos nuostoliai ateityje mažės, vis plačiau diegiant confirmation of payee (gavėjo patvirtinimo) procedūrą – sprendimą, leidžiantį prieš atliekant pavedimą sutikrinti, ar nurodyti mokėjimo duomenys atitinka gavėjo sąskaitą.
III ketvirčio rezultatai – reikšmingas apsaugotų pinigų šuolis
Iš viso per 2025 m. I–III ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai:
Užfiksuoti 10 905 sukčiavimo atvejai (2024 m. – 13 691 per visus metus);
Sukčiai bandė išvilioti 47,9 mln. Eur (2024 m. – 35 mln. Eur);
Realūs gyventojų praradimai siekia 15,1 mln. Eur (2024 m. – 17,3 mln. Eur);
Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti gyventojų turtą, kurio vertė siekia 32,7 mln. Eur (2024 m. – 17,6 mln. Eur).
Centro patarimai gyventojams ir įmonėms:
Atsiliepus ir išgirdus skambutį iš tariamų institucijų, ypač rusų kalba – nutraukti pokalbį;
Identifikavus internetines svetaines, kuriose sukčiaujama, pranešti www.nksc.lt.
Neatskleisti el. bankininkystės ar asmens duomenų;
Atsargiai vertinti investicinius pasiūlymus internete;
Įmonėse įdiegti mokėjimų tvirtinimo taisyklę „keturių akių principu“ ir dviejų faktorių autentifikavimą;
Apie įtartinas žinutes pranešti: cert@nksc.lt, 112 arba „Virtualiam patruliui“.
Parengta pagal Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro pranešimą
