Centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ jau apskaičiavo pirmąsias 2025 – 2026 m. šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesio šildymą. Šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 7 proc, tačiau šiemet spalis buvo vėsesnis, todėl šie veiksniai atsispindi sąskaitose. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 30 Eur, sename, energetiškai neefektyviame – 51 Eur.
Spalio mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 7 proc. lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. „Gijų“ klientams šiluma kainavo 5,42 ct/kWh be PVM arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM, kai tuo tarpu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu teko mokėti 5,83 be PVM arba 6,35 ct/kWh su 9 proc. PVM.
Sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas. Šiemet vidutinė spalio mėnesio lauko oro temperatūra Vilniuje siekė 6,9 laipsnius, pernai – 8,3 laipsnius.
„Šiemet sezonas prasidėjo paskutinėmis rugsėjo dienomis, todėl priešingai negu praėjusiais metais, šildymo paslaugą klientams teikėme visą spalio mėnesį. Sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą energetiškai efektyviame daugiabutyje siekia vos 12 Eur, renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita yra apie 30 Eur. Nerenovuotame daugiabutyje gyvenantys klientai vidutiniškai už šildymą mokės 51 Eur“, – teigia „Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Praėjusiais metais sezonas prasidėjo tik spalio 14 d., todėl lyginti šių dviejų laikotarpių sąskaitas yra nekorektiška. 2024 m. už kiek daugiau nei dvi savaites trukusį šildymą 50 kv. m. buto energetiškai efektyviame daugiabutyje sąskaita siekė 7 Eur, renovuotame daugiabutyje – apie 22 Eur, sename, energetiškai neefektyviame – 30 Eur.
Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui. Senų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai.
„Kasmet, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio, matome tendenciją, jog senų ir kiaurų namų gyventojams būsto šildymo išlaidoms tenka skirti daugiau finansų. Taip yra todėl, kad per pralaidžias namo sienas dalis šilumos patenka į lauką, taigi butui prišildyti reikia daugiau šilumos, vadinasi, išauga šilumos suvartojimas. Pastarasis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis sąskaitų dydį“, – sako R. Jasiulionienė.
Bendrovė skatina klientus pasirūpinti savo būstais: sureguliuoti langus, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną, taisyklingai vėdinti. Svarbu neužmiršti, kad temperatūrą pastato viduje reguliuoja namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas.
Parengta pagal „Gijų“ pranešimą
