Šildymo sąskaitos: gyventojai „ant ledo“, valdžia „nusiplovė“

Šalies gyventojams išgyvenant šoką ir paniką dėl sumų, kurias jie išvydo naujausiose sąskaitose už šildymą ir vandenį, socialdemokratai dar kartą ragina Vyriausybę ir valdančiuosius nedelsiant imtis paskutinės minutės priemonių, kad energijos kainų smūgis žmonėms būtų bent kiek sušvelnintas.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas negailėjo karčių žodžių Ingridos Šimonytės Vyriausybei ir konservatorių bei liberalų daugumai dėl to, kad jie kategoriškai atsisako net svarstyti priemones, kurias sėkmingas taiko daugelio ES šalių vyriausybės.

Parlamentaras priminė kaimyninės Lenkijos pavyzdį: ten ir PVM tarifas šildymui sumažintas, ir maistui bei kurui taikomi PVM tarifai peržiūrėti.

„Tuo metu mūsų valdžia mano, kad kainų slegiami gyventojai turėtų prašyti valdžios paramos. Socialdemokratai atkakliai ir nenuilstamai siūlo mažinti PVM tarifą buitiniams vartotojams, taip pat gelbėti individualių namų gyventojus, kuriems netaikoma jokia lengvata. Vis primename, kad reikia peržiūrėti priemones, skirtas mažiausias pajams gaunantiesiems, padėti įsiskolinusiesiems“, – ragino K. Vilkauskas.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis pažymėjo, kad iš beveik 600 000 sostinės gyventojų tik šiek tiek daugiau nei pusė yra dirbantys žmonės, kiti išlaikomi. Pensininkų Vilniuje – virš 110 tūkst.

P. Pinelis pateikė pavyzdį: garbaus amžiaus sostinės gyventoja pernai sulaukė 40 eurų sąskaitos už šildymą, o šiemet – jau 118 eurų sąskaitos. „Vidutinė pensija dabar – apie 440 eurų. Vilniuje 16 proc. gyventojų vegetuoja ties skurdo riba – nekyla abejonių, kad dabartinis kainų šuolis šį skaičių dar padidins“, – įspėjo P. Pinelis.

„Cinizmo viršūne“ jis pavadino tą faktą, jog Laisvės partijos ir konservatorių valdomo Vilniaus vicemeras Adomas Bužinskas „įsigudrina būti „Vilniaus vandenų“ valdybos nariu, taip pat darbuojasi „Šilumos tinkluose“.

„Jeigu konservatorius yra šios valdybos narys, jam ir jo visai komandai tenka didelė atsakomybė dėl esamos situacijos. O ką siūlo konservatoriai? Atidėti mokėjimus. Bet skola yra skola, tai ne sprendimas. Neseniai iškilo informacija, kad atidėjimams bus taikomos palūkanos iki 5 eurų. Šis kainų šuolis skaudžiai palies apie 100 000 gyventojų. Aritmetika čia paprasta: 100 tūkst. kart 5 yra pusė milijono. Pusė milijono: bankams? Šilumos tinklams? Kam atiteks šie pinigai? Gal Vilniaus valdžiai derėtų pasirūpinti Lietuvos banko licencija kreditavimo veiklai vykdyti?“ – ironizavo P. Pinelis.

Jis priminė, kad konservatorius Valdas Benkunskas gruodžio mėnesį viešai pasiūlė atsisakyti dabar taikomo lengvatinio PVM šildymui, taigi branginti žmonėms šildymą.

P. Pinelio įsitikinimu, valdantieji turėtų svarstyti galimybę terminuotai įvesti nulinį PVM tarifą.

Trakų visuomenininkė Joana Staniulionytė pažymėjo, kad Trakai – ketvirti Lietuvoje pagal šilumos kainas, brangesni net už Vilnių. Taip yra dėl senos ir nejudinamos savivaldybės ir koncesininko sutarties. Koncesininkas linkęs pūsti kainą.

„Turime vienašališkai nustatytą kainą. Savivaldybė net nedalyvauja tame procese, apie jokį atstovavimą vartotojų interesams nėra nė kalbos. Buvo atliktas ne vienas auditas, net Valstybės kontrolė domėjosi. Nustatyti skandalingi neatitikimai, konstatuota, kad kontrolė nepakankama. Šilumos tiekėjas gali pūsti kainą kaip nori. Surašomos neegzistuojančios investicijos, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagal tai nustato kainą. Pati VERT atliko auditą ir rado didžiulį neatitikimą.

Trakų rajono vartotojai 2013–2016 m. permokėjo 410 560 eurų. VERT pati save kontroliuoja, taigi kontrolės nėra. Kainų skirtumas tarp rajonų – didžiulis. Trakų savivaldybėje nėra jokio šilumos eksperto, kuris galėtų atstovauti vartotojų interesams. O šilumos tiekimas – juk ne šiaip sau verslas, o paslauga, kuri turi atitikti viešąjį interesą“, – piktinosi trakiškė.

Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas konstatavo, kad esamą krizę, be kitų aplinkybių, lėmė valdžios neatlikti namų darbai.
„Matau daug aplaidumo, profesinių žinių stokos. Vilniuje dar 2018 m. buvo planuojama išplėsti biokuro deginimo pajėgumus. Dabar, išbrangus dujoms, Vilniaus valdžia verkia, bėgioja po bankus, ieško, kur pasiskolinti. Biokuras – vietinis dalykas, tiek neišbrangtų.

Vilniaus meras su Laisvės partija buvo labai užsiėmę pliažais aikštėse, o gyvybiškai svarbiais dalykais nepasirūpino. Jei vadovai tokie, tai ir jų algos turėtų būti atitinkamos. Bet, kaip žinome, viskas čia aukštyn kojom. Kiek pas juos ten yra energetikų? Ar yra bent vienas nuo vartotojų deleguotas valdybos narys? Kai pasiteiravau – tyla. Apie vartotojus išvis nesileidžia į kalbas. Iš Vilniaus šilumos tinklų be teismo tarpininkavimo neįmanoma išgauti elementarios informacijos.

O valstybės mastu akivaizdu, kad šilumos ūkio reguliavimą būtina nuodugniai reformuoti. Dabar šilumos tiekėjai suinteresuoti didinti šilumos kainą – ir nėra jokių kontrpriemonių, kaip juos sulaikyti. Tai vadinama „natūralia monopolija“. Energetikoje, šilumos ūkyje vartotojas yra „pririštas prie vamzdžio“ ir negali paveikti kainų dinamikos.

Jeigu šilumos tiekėjas būtų viename komplekse su vartotoju, turėtume kitokią situaciją: vartotojams patyrus nuostolį, atitinkamai tokį patį nuostolį patirtų ir šilumos tiekimo įmonė. Ir priešingai: kainai sumažėjus, vartotojas būtų patenkintas – tada ir šilumos tiekėjui atitektų dalis naudos. Atsirastų motyvas tiekėjui mažinti šilumos kainą“, – įsitikinęs R. Zabarauskas.