Spalio 15 d. Etninės kultūros globos taryba išsiuntė raštą ir kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos valdžios institucijas, savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius vis labiau užgožiančio šiurpaus Helovino neigiamą įtaką vaikams ir jaunimui. Taip pat į prieštaravimą mūsų šalyje galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamų viešųjų žinių poveikio įstatymui.
Etninės kultūros globos taryba, kaip ir kasmet, kviečia visus Lietuvos žmones, bendruomenes, savivaldybes, švietimo ir kultūros įstaigas, šeimas bei jaunimą jungtis prie „Gerumo, atminties ir bendrystės akcijos“, skirtos artėjančioms Vėlinėms.
Lietuviškų papročių puoselėjimas
Tikslas – puoselėti lietuviškus papročius, atminti išėjusius artimuosius, stiprinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, skleisti šviesą ir šilumą. Taryba primena, kad Vėlinių laikotarpis nuo seno apima ne tik lapkričio pradžią. Tai ir visas spalio mėnuo – vadintas Vėliniu – kai buvo minimi protėviai, dėkojama gamtai ir dalijamasi gerumu.
Šiemet Taryba kviečia spalio–lapkričio mėnesiais imtis atgaivinančių šio laikotarpio prasmę veiklų, įtraukiant į jas vaikus ir jaunimą:
Pagerbti protėvius ir Lietuvai nusipelniusius žmones – aplankyti kapus, partizanų atminimo vietas, sutvarkyti apleistas kapavietes, surengti žygius ar atminimo renginius.
Kurti aplinkos papuošimus ir simbolius, atspindinčius padėką Žemei ir protėviams – iš mūsų krašto derliaus gėrybių, vaško žvakių ar kitų gamtos dovanų.
Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos – aplankyti vienišus ir kitus socialiai remtinus žmones, skatinti gerus darbus kasdienybėje.
Atgaivinti senuosius rudeninių turgų papročius – rengti renginius su prekyba derliaus gėrybėmis, muzika, žaidimais ir bendru pasibuvimu.
Stiprinti bendruomeninius ir šeimos ryšius – rengti vakarones, susitikimus, giminės suvažiavimus, kurti giminės medžius, dalintis prisiminimais.
Gilintis į mirusiųjų pagerbimo prasmę, ypač ugdymo įstaigose, padedant vaikams ir jaunimui suprasti mirties kaip gyvenimo dalies prigimtį ir jos vietą žmogaus būtyje.
Taryba pabrėžia, kad šis sumanymas yra atsvara vis labiau plintančiai Helovino šventei, kurios turinys dažnai iškreipia mirties ir anapusinio pasaulio prasmę. Helovino renginiuose paplitę bauginantys vaizdiniai, smurtą imituojantys veiksmai ar agresyvūs garsai gali neigiamai paveikti vaikų ir jaunimo psichinę sveikatą.
Helovino renginių rengimo ribojimas
Taryba siūlo riboti šiurpių Helovino renginių rengimą, ypač švietimo ir ugdymo įstaigose, taip pat atsakingai vertinti tokių renginių turinį viešosiose erdvėse, o komerciniuose renginiuose derėtų aiškiai atskirti erdves pagal amžiaus grupes, jų rengėjai turėtų pateikti žinias apie renginio tinkamumą vaikams.
Etninės kultūros globos taryba džiaugiasi, kad vis daugiau švietimo ir kultūros įstaigų renkasi puoselėti lietuviškus papročius, o ne gąsdinančius Helovino renginius. Tikimasi, kad „Gerumo, atminties ir bendrystės akcija“ taps gražiu kasmetinius papročiu, vienijančiu žmones gerumui, atminčiai ir bendrystei.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Gerai. O nematėte, kas po Panoramos jau pradėjo demonstruoti Daniją, kur jau pradėjo ruoštis helovynui? Geriau iš viso nieko nebūtų rodę.
Tad visokius raštus išsiųsti reikia į lrt.
Danijoje ( kaip ir kitose Skandinavijos šalyse) yra pagoniško senovės šiaurės germanų tikėjimo Asatru išpažinėjų Forn Sidhr grupė. Asatru tikėjimo išpažinėjai turi aukų protėviams šventę Alfablot, švenčiamą maždaug lapkričio 1 dieną, tačiau neviešai, o namuose.
Tai yra žinoma. Bet nebūtina to viešinti mums.