Pasaulinės maisto dienos proga ir Tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse „Maisto bankas“ skelbia apie pradėjusius veikti trumpuosius aukojimo numerius – 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Prisidėti gali kiekvienas, tereikia skambinti ar siųsti SMS žinutę, o visos telekomunikacijų bendrovės šįkart atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, tad kiekvienas paaukotas euras skiriamas tiesiogiai „Maisto banko“ veiklai.
Ši paramos iniciatyva – kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.
„Skurdas – ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Kasdienis darbas – didžiulė pagalba ir milžiniški iššūkiai
„Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo apie 6700 tonų maisto, kuriuo aprūpina daugiau nei 232 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Maistas pasiekia stokojančiuosius per keturiasdešimties miestų ir miestelių atiduotuves, dvi labdaros valgyklas, o taip pat per maisto perdirbimo virtuvę. Organizacija tiekia maistą ir šimtams kitų nevyriausybinių organizacijų.
Vis dėlto ši veikla pareikalauja ir didelių išteklių. Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.
„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, – pabrėžia S. Gurevičius.
Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto gaminių.
„Maisto bankas“ šiuo metu remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, kuriems per metus išdalina 6700 tonų maisto.
Parengta pagal „Maisto banko“ pranešimą
