Nors Lietuvoje kasmet užauginama dešimtys tūkstančių tonų ekologiško maisto, šiuo metu per viešuosius pirkimus jo įsigyjama tik apie 1 proc. – dažniausiai vaikų darželiams.
Žalieji pirkimai
Aplinkos ministerija skatina savivaldybes aktyviau taikyti žaliųjų pirkimų principus ir pasekti geraisiais kitų savivaldybių ar šalių pavyzdžiais.
„Ekologiškų ūkių konkurencingumas auga, o jų gamyba tampa vis lengviau prieinama. Matome teigiamas tendencijas. Tačiau viešajam sektoriui vis dar trūksta aiškių praktinių priemonių, kaip šias augančias galimybes paversti kasdieniu sprendimu perkančiosioms organizacijoms.
Todėl geriname teisinį reguliavimą ir šiemet ekologišką maistą išskiriame kaip pirmenybinę sritį žaliuosiuose pirkimuose“, – sako Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vedėjas Karolis Kinčius.
Pasak jo, tai turėtų paskatinti savivaldybes drąsiau kelti ekologinius reikalavimus pirkimų dokumentuose ir sudaryti palankesnes sąlygas, kad vietinė ekologiška gamyba pasiektų darželius, mokyklas, ligonines ir kitas viešąsias įstaigas.
Ekologiškas maistas
Ekologiškas maistas yra ne tik sveikesnis, bet ir tvaresnis sprendimas aplinkai. Trumpesnės tiekimo grandinės, mažesnės logistikos sąnaudos ir šviežesni gaminiai. Visa tai prisideda prie mažesnio poveikio aplinkai, veiksmingesnio išteklių naudojimo ir vietos ekonomikos stiprinimo.
Be to, didesni ekologiškų gaminių pirkimo mastai gali sumažinti jų kainas ar net priartinti jas prie įprastų gaminių kainų.
Tokią tendenciją jau rodo skaičiai – 2024 m. Lenkijoje atlikta analizė atskleidė, kad per septynerius metus ekologiškų kiaušinių kainų skirtumas sumažėjo daugiau nei tris kartus.
Lietuvoje skirtumai tarp tam tikrų ekologiškų ir įprastų gaminių taip pat nėra dideli – pavyzdžiui, pienas skiriasi vos 3 proc., o bulvės ir daržovės – apie 8–10 proc.
Viešieji pirkimai
Siekiama, kad bent trečdalį per viešuosius pirkimus įsigyjamų maisto gaminių sudarytų ekologiška gamyba. Dalies Šiaulių, Panvėžio ir Ukmergės ikimokyklinių įstaigų vaikų jau dabar maitinami iš vietos ekologinių ūkių atkeliavusiu maistu. Tai galėtų tapti ne išimtimi, o taisykle.
Danija – puikus pavyzdys, kurio verta siekti. Šioje šalyje net 99 proc. per viešuosius pirkimus įsigyjamo maisto – vietinės ekologinės kilmės. Toks rezultatas pasiektas ne tik taikant lengvatas, bet ir nuosekliai investuojant į švietimą.
Tokią kryptį remia ir ES politika. Europos Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ numatyta, kad iki 2030 m. ketvirtadalis žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje turi būti naudojama ekologiniam ūkininkavimui.
Žalieji pirkimai įvardijami kaip viena svarbiausių priemonių šiam tikslui pasiekti.
