Seimo Audito komitetas, paaiškėjus, kad asignavimų valdytojai 2024 metais teisinėms paslaugoms iš rinkos įsigyti išleido 4,4 mln. eurų, balandžio 9 d. posėdyje kėlė klausimus dėl tokių išlaidų racionalumo bei skaidrumo.
Posėdyje išsiaiškinta, kad iš advokatų kontorų įsigyjamos ne tik teisminio atstovavimo, bet ir teisės aktų projektų rengimo, jų vertinimo paslaugos. Dar daugiau klausimų sukėlė tai, kad centralizuotai nėra renkami ir analizuojami duomenys apie tokių išlaidų mastus, ypač apie ilgai trunkančius ir ženklias pinigų sumas kainuojančius tarptautinių arbitražų procesus.
Komitetas, siekdamas įvertinti, ar yra reikalingi teisės aktų pakeitimai, o sprendimus priimti grindžiant duomenimis ir įrodymais, kreipėsi į institucijas, prašydamas pateikti informaciją apie paskutinių 5 metų išlaidas teisinėms paslaugoms, taip pat duomenis apie patirtas išlaidas konkrečiose tarptautinio arbitražo bylose, kurios valstybei kainavo didžiules pinigų sumas. Vertinimo tikslas – nustatyti, kodėl panašūs teisiniai procesai skirtingose institucijose skiriasi milijonais eurų.
Viena iš tokių bylų – Stokholmo arbitraže 7 metus spręstas Vilniaus miesto savivaldybės ir Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“ ginčas dėl Vilniaus miesto šilumos ūkio. Nepaisydama Audito komiteto kreipimųsi, Vilniaus miesto savivaldybė, apeliuodama į arbitražinio proceso konfidencialumą, atsisakė pateikti duomenis apie šioje byloje patirtas teisines išlaidas.
Tuo tarpu visos kitos institucijos prašytus duomenis apie arbitražus, kuriuose jos dalyvavo, pateikė. Paradoksalu ir tai, kad savivaldybė pati ne kartą spaudoje komentavo ginčo su „Veolia“ faktus bei išleistas sumas. Be to, šiame ginče priimtas arbitražo sprendimas yra paskelbtas viešai, iš kurio matyti, jog savivaldybė bylinėjimuisi su Prancūzijos bendrove išleido rekordinę viešųjų finansų sumą – apie 40 mln. eurų.
Audito komiteto nario Artūro Zuoko nuomone, toks Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas rodo norą slėpti svarbią informaciją nuo visuomenės, t. y. kaip buvo panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai ir kas yra galutiniai naudos gavėjai – visuomenė ar teisinės kontoros. Tai galimai skatina dirbtinį bylinėjimąsi, nepagrįstai didina viešąsias išlaidas bei sudaro prielaidas politinei korupcijai.
Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius taip pat neigiamai įvertino savivaldybės atsisakymą pateikti minėtus duomenis. „Seimo rudens sesijoje tęsime klausimo dėl išlaidų teisinėms paslaugos svarstymą, be kita ko, kelsime klausimus dėl tokių precedentų, kai Seimui nėra teikiami su viešųjų finansų panaudojimu susiję duomenys, adekvatumo“, – teigė komiteto pirmininkas.
Parengta pagal Seimo kaceliarijoss pranešimą
Tai tokiu atveju Seimui derėtų kreiptis į STT ar FNT dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos atlikimo.
ES toliau finansuos Kinijos pramonę ir “žaliuosius” projektėlius, nelegalai toliau plūs, vietiniai grims į skurdą, o visa sąjunga į nuosmūkį ir suirutę..