„Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

Birželio 30 d. „Sengirės fondas“ papildė saugomų miškų plotą dar vienu sklypu. Trakų rajone išpirkti du sklypai, sudarantys 50,95 ha plotą. Globojamas miškas pasižymi biologine, reljefo ir hidrologine įvairove, o prie išsaugojimo prisidėjo visuomenė ir verslai.

Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ pasiekė naują rekordą – Trakų istoriniame nacionaliniame parke išpirkti greta esantys du sklypai, sudarantys 50,95 ha plotą. Sklypo dydis itin svarbus faktorius – didesnė išsaugota teritorija leidžia vykti natūraliems gamtos procesams, kurių metu miškas po truputį virsta sengire.

Rusakalnyje, Kudrionių kraštovaizdžio draustinyje esantis ganėtinai jaunas, mišrus miškas ypatingas dėl savo biologinės ir hidrologinės įvairovės bei mozaikiškumo. Taip pat pasižymi kalvotu reljefu, griovomis bei šlaitais.

Sklype telkšo mažas karstinis ežerėlis, maitinamas vietinių pelkaičių, dalyje sklypo išskirtos Europos bendrijos buveinės – pelkėti lapuočių miškai, žolių turtingi eglynai, pelkiniai miškai. Seniausiems plotams miške – apie 100 metų.

Vasaros metu globojamame sklype aptikta didžiulė grybų įvairovė, užtikta žydinti miškinė lelija, o šį pavasarį stebėti jūriniai ereliai, gervės, kiaunė bei rastas šiųmetis elnio ragas.

Rusakalnio mišką, kaip ir visus kitus fondo globojamus miškus, prižiūri apeiviai. Šie fondo savanoriai įgyvendina nuolatinį būklės stebėjimą, siekiant užtikrinti, kad sklypui nebūtų daromas joks žalingas žmogaus poveikis. Fondas taip pat pasinaudojo privataus savininko teise uždrausti šiame miško plote medžioklę.

Šio miško išsaugojimui skirtas ypatingas visuomenės ir verslų dėmesys. Prie būsimos sengirės išpirkimo prisidėjo žmonės, aukoję girių išsaugojimui pastarąjį pusmetį, skyrę paramą per taromatų sistemą bei verslo organizacijos.

Vienas iš dviejų sklypų yra dar vienas „Šlamančių“ miškas, išpirktas už VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) sumanymo „Keisk tarą į šlamančius“ paramą. Tai jau penktas visuomenės paramos taromatuose dėka išsaugotas miškas, o iš viso šlama jau virš 36 hektarų miškų.

„Sumanymas „Keisk tarą į šlamančius“ atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nori prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir sengirių plėtros. Trakų istoriniame nacionaliniame parke išpirktas miškas yra dar vienas įspūdingas gamtos kampelis, daugybei rūšių svarbi buveinė.

Labai svarbu ją tinkamai apsaugoti – kaip ir visą gamtą, ypač kai joje svečiuojamės vasarodami, poilsiaudami, iškylaudami. Šis ilgalaikis mūsų sumanymas įrodo, kad visuomenei rūpi ne tik žinomų stovyklaviečių ir lankytinų paežerių švara, bet ir miškų gūdumos, kur užklysta tik mokslininkai, gamtos tyrinėtojai“, – apie paramą pasakoja USAD vadovas Gintaras Varnas.

Parama miškų išsaugojimui tampa įpročiu

Fondo duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai vis aktyviau dalyvauja išsaugant biologiškai vertingus miškus. 2024 m. savo GPM dalį fondui skyrė 1097 asmenys, finansiškai miškų išpirkimą rėmė 610 žmonių, o 257 jų – nuolatiniai rėmėjai.

Be to, 67 įmonės, iš kurių 31 ilgametės partnerės, finansiškai padėjo plėsti nuo žalingos žmogaus veiklos apsaugotų miškų plotą.

Viena iš nuolatinių partnerių „carVertical“, prisidėjo jau prie trečiojo, šįkart rekordinio dydžio miško sklypo išpirkimo.

„Vaikščiodami po fondo išpirktus senuosius miškus, dar kartą įsitikinome, kad to negalime atimti iš mūsų ateities kartų. Ši tvari partnerystė ties čia nesustoja – gamtos išsaugojimas viena iš kertinių mūsų vertybių“, – įžvalgomis dalijasi „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.

Ilgamečio partnerio „Mano bankas“ vadovės Giedrės Blazgienės teigimu, partnerystė su fondu kasmet stiprėja ir įgauna vis daugiau prasmės – ne tik kaip tvarus sumanymas, bet ir kaip tikra investicija į Lietuvos gamtos ateitį.

„Džiaugiuosi, kad dar vieni metai suteikia galimybę apsaugoti dar vieną mišką, kuris nebus kertamas, o gyvuos, ne tyliai nyks, o augs kartu su biologine įvairove ir bendruomenių pagarba gamtai. „Mano bankui“ tai – daugiau nei parama“, – sako G. Blazgienė.

UAB „Gelsva“ jau ne vienerius metus prisideda prie fondo globojamų miškų ploto didinimo, o šiuo metu drauge išpirktų sklypų skaičius siekia virš 55 ha.

„Tai jau penktasis miškas, prie kurio išpirkimo prisidedame kartu su natūraliu mineraliniu vandeniu „Žalia giria“. Sveikiname ir kartu džiaugiamės kiekvienu „Sengirės fondo“ išsaugotu miško sklypu“, – teigia įmonės vadovė Aurelija Gumbrevičienė.

Kasmet fondo veiklą palaikančios „ACALA Group“ bendraįkūrėjas ir komercijos vadovas Martynas Žemavičius įsitikinęs – ilgalaikiam pokyčiui reikia nuolatinio visuomenės indėlio.

„Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie rekordinio „Sengirės fondo“ ploto išsaugojimo. Kaip „1% for the Planet“ nariai, kasmet skiriame 1 % „ACALA“ pasaulinės apyvartos 28 rinkose fondui ir miškų išpirkimui,“ – papildo M. Žemavičius.

Apie „Sengirės fondą“

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.

Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi gyviai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 285 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau čia.