Birželio 18 d. po sunkios ligos mus paliko Algirdas Svidinskas (1954–2025) – bardas, folkloristas, etnokultūros puoselėtojas, ansamblių vadovas, dainius, mokytojas, kraštotyrininkas.
Jis buvo vienas ryškiausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios etninės kultūros atgimimo veikėjų, jungęs folklorą, dainuojamąją poeziją, kalendorinių švenčių gyvastį, tautosaką ir tarmes į vieningą kūrybinį audinį, uždegusį ne vieną kartą.
Išsilavinimas ir darbai
Algirdas Svidinskas gimė 1954 m. balandžio 8 d. Liaudiškių kaime, Zarasų rajone. Mokėsi Zarasų „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, vėliau baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (inžinierius-ekonomistas) ir Vilniaus pedagoginį universitetą (etninės kultūros pedagogas).
Savo veiklą pradėjęs Rokiškio kultūros namuose, jis čia įkūrė ir vadovavo folkloro ansambliui „Gastauta“. Vėliau vadovavo ansambliams „Žemyna“, „Piliarožė“, dalyvavo Juozo Mataičio folkloro teatre, prisidėjo prie ansamblio „VISI“ kūrimo. Dirbo Kauno rajono, Rokiškio kultūros įstaigose, rengė folkloro ekspedicijas, kūrė šventes, vedė folkloro stovyklas, rengė tautosakos archyvą…
Tarmių ir dainuojamosios poezijos puoselėtojas
Algirdas Svidinskas visą gyvenimą siekė, kad tarmė – ypač gimtoji zarasiškių – būtų ne tik gerbtina, bet ir gyvai vartojama.
Jis rašė ir dainavo savo dainas tarmiškai, inicijavo poetinę svetainę „Žalia žolė“, skatino tarmių įtraukimą į bardų judėjimą. Jo dėka dainuojamosios poezijos festivaliai „Akacijų alėja“ ir „Ant pasaulio krašto“ tapo erdvėmis tarmiškai kūrybai.
Kartu su Etninės kultūros globos taryba jis pasiekė, kad 2013 metai būtų paskelbti Tarmių metais – tai buvo svarbus valstybės dėmesio etninei kultūrai įrodymas.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Algirdas Svidinskas buvo įvertintas daugeliu valstybinių ir kultūrinių apdovanojimų, tarp jų Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės medaliu (2009 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2018 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu, Kauno rajono ir kitų įstaigų padėkomis.
2024 m. A. Svidinskui skirta LR Kultūros ministerijos premija už reikšmingą indėlį į nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą.
Prezidento užuojauta
2025 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl A. Svidinsko mirties:
„Netekome ypatingo etnokultūros bendruomenės nario, jo asmenyje tilpo pačios įvairiausios etninės kultūros sklaidos šiandieniniame pasaulyje formos. A. Svidinsko atsidavimas puoselėjant lietuvišką dainuojamąją poeziją ir folklorą įkvėpė ne vieną jauną mūsų šalies kūrėją ir skatino etninės kultūros vertybių sklaidą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Netekome iniciatyvaus bendruomenės nario, žinomo ir dėl ryškaus indėlio į kraštotyrą, gerokai praturtinusio Lietuvos tautosakos archyvą.“, – rašoma Prezidento užuojautoje.
Prezidentas taip pat pažymėjo svarų A. Svidinsko indėlį kuriant garsųjį, jau 25 metus gyvuojantį dainuojamosios poezijos festivalį „Akacijų alėja“, ir perdavė nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams ir visai etninės kultūros bendruomenei.
Atsisveikinimas su Algirdu Svidinsku
Birželio 20 d. 10:00 – šv. Mišios Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje.
Birželio 20 d. nuo 12:00 – atsisveikinimas „Rekviem“ laidojimo namuose (Jonavos g. 41A, Kaunas).
Birželio 21 d. 13:30 – Algirdas Svidinskas bus palydėtas į naująsias Raudondvario kapines skambant kanklėms.
Prieš kelis dešimtmečius įsigijau kasetę su Algirdo dainomis manąja aukštaičių tarme. Dabar vis paklausau iš e-erdvės. Nenustoju žavėtis.
Algirdai. Kauno Romuvos vaidila Algirdai. Pasimirei jau ir Tu, anksčiau kankliuodamas arba gitarai pritariant atlikinėjęs senojo baltų tikėjimo apeigines dainas prie aukuro, šokdamas tautinius šokius, širdies negailėdamas ir kvapo tėvynainiams. Likai, tačiau tautai tu nemarus, žvelgiant į mus iš knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 80 p., kur kairėj, pritūpęs prie paminklinių akmenų, šypsosi Lietuvos žynys Vaidas Želvys, o dešinėje pusėje, Anapilin jau iškeliavuis stovi su puošmena rankose Kauno Santakos vaidilė Marija Pečkienė. Ilsėkis ramybėje, Algirdai, dvasią tavo apšviečiant Saulei, kai ji pakils aukštai aukštai viršum debesų.
P. S. Ir visai padoru, kad atsisveikinimas su vaidila įvyko birželio 20 d. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje, kadangi lietuviai prigimtinai, kaip savaime suprantamą dalyką, vykdome 10-ties vienatinio Dievo įsakymų (Romos katalikų bažnyčios interpretacija) nuostatas. O likusiems tavo draugams ir pažįstamiems sakau: “Tik nepamirškite būti laimingais”, t. y. būti tokiems, kokiu gyvenime buvo ir velionis Algirdas Svidinskas.