„Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje gyventojai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos (56 proc.) ir augančių maisto bei kasdienių išlaidų (45 proc.). Tuo metu Estijos ir Latvijos respondentai žymiai labiau nerimauja dėl maisto kainų ir kasdienių išlaidų (atitinkamai 66 proc. ir 49 proc.).
Auga neapibrėžtumas
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, gyventojų požiūris atspindi tiek globalias, tiek lokalias įtampas. Jo teigimu, tarp Baltijos šalių Lietuvos ekonomika iki šiol atspariausiai išgyveno pastarojo meto iššūkius, todėl natūralu, kad Latvijos ir Estijos gyventojams kasdienės išlaidos išlieka didesniu galvos skausmu.
„Tačiau pastaruoju metu neapibrėžtumas tarp gyventojų išaugo. pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenys rodo, kad balandį Lietuvos vartotojų lūkesčiai nukrito į žemiausią lygį per pusantrų metų, o gyventojų nuomonė apie ekonomikos perspektyvas buvo prasčiausia per kiek daugiau nei 2 metus. Manau, kad pastaruoju metu prie išaugusio gyventojų nerimo prisideda ir neapibrėžtumas dėl mokesčių reformos, t.y. didesnio gyventojų pajamų apmokestinimo ir NT mokesčio“, – sako A. Izgorodinas.
Apklausos duomenimis, 26 proc. lietuvių, 9 proc. estų ir 24 proc. latvių apklaustųjų labiausiai nerimauja dėl sveikatos, po 15 proc. lietuvių ir latvių bei 26 proc. estų apklaustųjų nerimauja dėl asmeninių ar šeimos finansų. 10 proc. lietuvių, 6 proc. estų bei 7 proc. latvių jaučia nerimą dėl svyravimų finansų rinkose, po 5 proc. lietuvių ir latvių ir 8 proc. estų – dėl darbo vietos nestabilumo.
Lietuviai stipriausiai Baltijos šalyse jaučia nerimą dėl klimato kaitos – taip nurodė 8 proc. lietuvių, 4 proc. estų ir 2 proc. latvių apklaustųjų.
Apklausa taip pat bandyta išsiaiškinti, kaip žmonės susidoroja su neapibrėžtumu ar stresinėmis padėtimis. Lietuvoje 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad mažina savo išlaidas ir stengiasi daugiau taupyti. 41 proc. gyventojų stengiasi koncentruotis į tai, ką gali kontroliuoti. Tačiau net 12 proc. respondentų teigia, kad nesiima jokių konkrečių veiksmų.
Palyginimui, Estijoje taupymas dar populiaresnis – tai daro net 57 proc. apklaustųjų, tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis siekia 33 proc.
„Ekonominis elgesys krizių metu tampa vis svarbesnis. Matome, kad žmonės mokosi adaptuotis – planuoja biudžetą, ieško būdų, kaip jaustis saugiau. Tai – ženklas, jog asmeninių finansų samprata visuomenėje stiprėja“, – sako A. Izgorodinas.
Parengta pagal „Citadele“ banko pranešimą
