2025 m. balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80 – mečio minėjimas.
Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su kun. teol. lic. Algirdu Daukniu.Po Šv. Mišių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Laurynas Kasčiūnas sveikinimo renginio organizatorius, dalyvius ir pristatė savo istorinės atminties refleksijas apie Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo reikšmę šių dienų Lietuvos pilietiniam sąmoningumui.
Vėliau renginio dalyviai lankė Dragonių ir Jakubonių kapines, kur amžino poilsio atgulė už Lietuvos laisvę kovoję partizanai. Buvo uždegtos atminimo žvakutės ir sukalbėtos maldos. Minėjimo pabaigoje vyko istorinės atminties vakaronė Deglėnų bendruomenės namuose.
Minėjimą organizavo LPKTS Tarybos pirmininko pavaduotojas, LGGRTC tarybos narys Saulius Černa kartu su Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektoriumi kun. teol. lic. Algirdu Daukniu. Renginio rėmėjai LPKTS, LLKS ir šaulys doc. habil. dr. Donatas Stanikūnas ir kiti.
Istoriniai šaltiniai mums primena, kad Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių (mūšių) prieš sovietinių okupantų dalinius.
1945 m. kovo pradžioje Panevėžio apskrityje sovietų NKVD divizija vykdė puolimą prieš Pušaloto, Pasvalio ir Žaliosios girios partizanus. Persekiojami partizanai pasitraukė į Panevėžio aps. Smilgių vls. Ažagų-Eimuliškio mišką. Apie 350 Lietuvos partizanų miške įsirengė tris stovyklas, kurias kovo 27 d. rytą puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko batalionai ir spec. dalinys (apie 800 žmonių).
Sovietų puolimas pradėtas iš vakarų į rytus, siekiant užkirsti kelius Lietuvos partizanams trauktis. Kautynės prasidėjo apie 7 val. ryto. Pirmiausia buvo užpulta Dragonių kaime buvusi stovykla. Pasigirdus šūviams į pagalbą metėsi kaimynystėje stovyklavę partizanų būriai.
Tai vienoje, tai kitoje miško vietoje vyko atkaklios kautynės. Jėgos buvo nelygios. Dienos pabaigoje, pasinaudoję tamsa, Lietuvos partizanai Jakūbonių mišku sugebėjo prasiveržti Pakruojo link. Žuvo 76–80 partizanų (pagal okupantus 120 ar 121).
Iš jų žinomi: partizanų junginio vadai Jonas Blieka-Genys, Antanas Bručas-Strazdelis ir Antanas Petrauskas, partizanų būrių vadai Bronius Giedrikas-Švelnys, Juozas (Stasys) Kazlauskas ir Kazys Miknevičius-Vitolis, partizanai Jonas Balčėtis, Stasys Baranauskas-Tarzanas, Karolis Beriozovas, Kęstutis Blynas-Šviesa, Napalys Čirpulis, Daktarėlis (slapyv.), Aleksas Daubaras-Karabasas, Antanas Dilininkaitis (Dilinskaitis), Petras Dirvanauskas-Kregždė, Adolfas Gasiūnas-Fiureris, Janina Gelumbeckaitė, Kazys Gelumbickas, Aleksas Gulbinas-Varlė, Jonas Gulbinas-Lapinskas, Leonas Janeliūnas-Montė, Jonas Janulevičius-Stirna, Antanas Jurevičius, Kazys Karaliūnas, Kazys Keršys, Ignas Krivickas, Adelė Lindaitė, Antanas Apolonas Liubickas (Lubickas), Feliksas Lukša, Juozas Mikelionis, Vincentas Mikulevičius, Juozas Mikulskis, Kazys Misiūnas-Nerimas, Liudvikas (Liucijus) Paliūnas, Vladas Pašakinskas, Antanas Petraitis, Juozas Petraitis-Balandis, Juozas Petrauskas, Kazimieras Petravičius-Kregždė, Romas Povilionis, Jaroslavas Pšetulskis (Pšitulskis), Kazimieras Repšys, Antanas Sakalauskas, Janina Simonaitienė, Alfonsas Šimoliūnas-Lapė, Antanas Šimoliūnas, Juozas Šimoliūnas-Kriauza, Antanas Šliogeris, Vladas Šlevas, Domas Tumas-Dulkė, Jonas Tutinas, Juozas Valantinas, Povilas Valatka, Vilhelmas (Vilius) Zablockis (Zablockas) ir Juozas Žiaunys. Į nelaisvę paimta 18 ar 19, iš kurių 5 sužeisti (tokio skaičiaus nepatvirtina paimti ginklai).
Liudytojai prisimena, kad prieš kokią valandą iki mūšio, žemai virš medžių viršūnių praskrido lėktuvas. Netrukus miško link pradėjo važiuoti tanketės, sunkvežimiai, gurguolės, o lėktuvas vėl ėmė skraidyti virš miško. Nebuvo laiko slėptis, reikėjo ruoštis gynybai. Mūšis prasidėjo ankstų rytą. Lietuvos partizanai į sovietų okupantus šaudė iš už medžių, iš už krūmų ir visą laiką stengėsi išsiveržti iš apsupties zonos, nes miškas buvo apsuptas nuo Ažagų kaimo ir Smilgių miestelio pusės.
Mūšis truko iki pavakario. Išvykdami sovietų okupantai susirinko savo žuvusiuosius, susikrovė į sunkvežimius ir išsivežė. Žuvusiųjų Lietuvos partizanų palaikai artimųjų slapta buvo parvežti namo, paslėpti po šiaudais ar pridengti medžių šakomis. Vėliau juos skubiai palaidojo Biržų aps. Pušaloto vls. Jakūbonių kaime, Panevėžio aps. Piniavos vls. Spirakių kaime ir Subačiaus vls. Daukšėnų kaime., Šiaulių aps. Klovainių vls. senosiose Sitkūnų kaimo. kapinėse. Kitų žuvusiųjų, kurių artimieji nieko nežinojo apie kautynes, palaikai buvo palikti miške.
1945 m. balandžio 2 d. Dragonių kaimo kapinaitėse buvo iškastos dvi ilgos tranšėjos, į kurias buvo palaidoti miške dvidešimt vieno žuvusio Lietuvos partizano palaikai. Antkapiniai paminklai ir kryžiai pastatyti XX a. antrojoje pusėje. Paminklinė kompozicija Ažagų-Eimuliškio kautynėse žuvusiems Lietuvos partizanams atminti atidengta 1990 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos partizanų ryšininkės, politinės kalinės Marytės Tutinaitės-Pundienės-Laimutės rūpesčiu.
Ačiū renginio organizatoriams, rėmėjams ir dalyviams už puikų pilietinį-patriotinį renginį.
Autorius yra LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Sociologas, istorinės atminties tyrinėtojas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK Kultūros ir meno būrio šaulys
Pagarba Lietuvos gynėjams.