Šeštadienis, 7 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos

www.alkas.lt
2025-04-06 19:07:14
3
Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos | lma.lt nuotr.

Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos | lma.lt nuotr.

Balandžio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų institutas Mokslų akademijoje surengė knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinio vertimo iš pali kalbos pristatymą. Knygos vertėjas – LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Audrius Beinorius; tai antrasis pataisytas leidimas.

„Dhammapada“

Kaip rašoma knygos anotacijoje,  „Dhammapada“ – bene autoritetingiausias ir sakraliausias budizmo kūrinys, dažnai dar vadinamas ankstyvojo theravados budizmo „biblija“, taip pabrėžiant jo reikšmę ir įtaką visoje Azijos budizmo istorijoje.

Nedidelis, sudarytas iš 423 glaustų aforizmų budizmui šventa senąja pali kalba, šis kūrinys yra ir senosios indų literatūros šedevras. Jis daugiau nei du tūkstantmečius gyvavo sakytiniu būdu ir yra tapęs budistinio kanono „Tipiṭaka“ dalimi. Paprotys byloja, jog jį sudaro įvairiomis progomis paties Budos ištarti žodžiai. Taip pat čia išdėstyti kertiniai ankstyvojo budizmo moraliniai bei pasaulėžiūriniai principai, skirti tiek pasauliečiams, tiek vienuoliams.“

Renginyje dalyvavo akad. prof. habil. dr. A. Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas), prof. dr. Naglis Kardelis (VU Filosofijos institutas), dr. Dainius Razauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Diskusiją pradėjęs ir ją vedęs VU doc. dr. Deimantas Valančiūnas  pažymėjo, kad „Dhammapada“, vienas reikšmingiausių senosios indiškos literatūros ir budistinės filosofijos kūrinių, yra svarbus pasaulinei kultūros istorijai ir yra išverstas į daugybę kalbų.

O kūrinio vertėjas akad. A. Beinorius – žymiausias Azijos kultūros ir religijų tyrinėtojas, archaiškiausių indų kalbų – sanskrito, pali – žinovas.

Iš kairės: dr. Dainius Razauskas, prof. Naglis Kardelis, akad. Audrius Beinorius ir dr. Deimantas Valančiūnas | lma.lt nuotr.
Iš kairės: dr. Dainius Razauskas, prof. Naglis Kardelis, akad. Audrius Beinorius ir dr. Deimantas Valančiūnas | lma.lt nuotr.

Šis veikalas sukelia refleksijas ir pačiam diskusijos vedėjui, nes jis yra VU Lyginamųjų Azijos studijų indologijos specialybės pirmosios bakalaurų laidos absolventas, klausęs prof. A. Beinoriaus paskaitų, kadaise su juo mokęsis pali kalbos, vadovaujant profesoriui įgijęs bakalauro ir magistro diplomus, vėliau apgynęs mokslų daktaro disertaciją, dabar vadovaujantis VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutui.

Jis diskusijos dalyvius kvietė aptarti kūrinį iš dviejų pusių – kaip patį tekstą, veikiantį kultūros ir religijos istorijoje, ir jo lietuvišką vertimą.

Akad. A. Beinorius pasakojo, kad pirmą kartą jis šį kūrinį į lietuvių kalbą išvertė ir viena privati leidykla išleido dar prieš dvidešimt metų, bet dėl keistai susiklosčiusių aplinkybių šios knygos beveik nebuvo įmanoma įsigyti ir ji visuomenei liko menkai žinoma.

Tačiau žmonių poreikis gauti šį vertimą buvo labai juntamas. Atsakydamas į klausimą, „kodėl versta ši knyga“, akademikas pažymėjo, kad tai tiesiog mūsų kultūros savigarbos klausimas, nes ji išversta bemaž į visas Vakarų pasaulio kalbas, todėl ir mums svarbu turėti ankstyvosios pali kalbos tekstų vertimų, ko Lietuvoje beveik visai nėra.

Renginio dalyviai | lma.lt nuotr.
Renginio dalyviai | lma.lt nuotr.

„Dhammapada“ yra išskirtinis žmonijos literatūrinio ir dvasinio paveldo tekstas, datuojamas 2 500 metų, kuriame aiškiai ir skaidriai išdėstyti aforizmai apie bendražmogiškas universalias etines vertybes ir gyvenimo principus. Todėl šis tekstas yra daug amžių toks žinomas įvairiose kultūrose ir net tarp skirtingas religijas išpažįstančių žmonių. Akademikas trumpai papasakojo, kaip dirbo iš naujo peržiūrėdamas, taisydamas ir atnaujindamas prieš 20 metų verstą tekstą.

Dėkojo savo pirmajam pali kalbos mokytojui iš Indijos, paskatinusiam išversti šį kūrinį į lietuvių kalbą. Dėkojo dr. D. Razauskui, sėdusiam naujai peržiūrėti vertimo tekstą, jį redaguoti ir pagerinti. Dėkojo savo žmonai Eglei, pirmajai vertimo skaitytojai ir redaktorei. Atskirą padėką skyrė „Sofoklio“ leidyklai, kuri savo lėšomis išleido šį atnaujintą leidimą.

Prof. N. Kardelis, kalbėdamas apie „Dhammapadą“, pažymėjo kūrinio svarbą ne tik orientalistams, bet visiems kultūringiems žmonėms. Nors tai labiau filosofinis nei religinis tekstas, vakariečiams kyla iššūkių tinkamai jį suvokti ir interpretuoti: aiškūs bendražmogiški aforizmai, bet už jų slypi specifinės budistinio pasaulėvaizdžio reikšmės. Todėl labai svarbus knygos pradžioje skelbiamas istorinis vertėjo straipsnis „Evaṁ me suttam. Apie ankstyvojo budizmo bendruomenę, kanoną ir kalbą“.

Reikšmingi ir kūrinio pabaigoje pateikti išsamūs tekstologiniai, semantiniai paaiškinimai. Lygindamas pali kalbą su lietuvių kalba, profesorius pažymėjo panašią sakinio struktūrą, – tėkmė, bangavimas – randama daug giminingų žodžių. Archainė sklandi teksto sintaksė atskleidžia jo unikalią vietą pasaulinių civilizacijų kontekste.

Iš kairės: prof. Naglis Kardelis, akad. Audrius Beinorius, Eigirdas Gudžinskas ir dr. Deimantas Valančiūnas | lma.lt nuotr.
Iš kairės: prof. Naglis Kardelis, akad. Audrius Beinorius, Eigirdas Gudžinskas ir dr. Deimantas Valančiūnas | lma.lt nuotr.

Pateikdamas įdomių įžvalgų apie vertimo meną, prof. N. Kardelis taip pat lygino šį kūrinį su graikiškais Herakleito tekstais, o ir paties pavadinimo komponentas „pada“ atrodo visiems lietuviškai suprantamas.

Į diskusijos vedėjo dr. D. Valančiūno pastebėjimą, kad „kalba yra kaip įrankis atrakinti tekstą“ ir klausimą, kokių kilo iššūkių antrą kartą dirbant su tekstu, knygos redaktorius dr. D. Razauskas sakė, jog iš naujo pasidžiaugė kadaise nuveiktu darbu.

Pritardamas vertėjo akad. A. Beinoriaus pratarmėje išsakytai minčiai, kad „nelengva ir lietuviškai perteikti grakščią, elegantišką originalo ritmiką, kupiną savitų budistinių metaforų, iš kurių tebedvelkia dar prieš mūsų erą skambėjusios kalbos dvasia“, redaktorius teigė, kad lietuviškas vertimas tikrai pavyko ir yra puikus. Juk versti – tai ne tik perteikti prasmę, bet išlaikyti kalbos ritmikos savybes, foninius sąskambius.

Tai tarsi ne tik „stebėti saulės apšviestus lapus, bet ir išvysti šešėlyje esančius“. Akad. A. Beinorius, dar kartą dėkodamas redaktoriui už atliktą reikšmingą darbą ir glaudų bendradarbiavimą, išskyrė didelį jo jautrumą lietuvių kalbai.

Renginio dalyviai | lma.lt nuotr.
Renginio dalyviai | lma.lt nuotr.

Kvietė nepamiršti, kad „Dhammapada“ – tai pasaulio budistams brangus šventraštis, todėl svarbus ir pagarbus santykis su juo.  Akademikas dar atkreipė dėmesį į knygos viršelį: „Tai mano paties atrastos, atkapstytos ir leidyklai pasiūlytos Budos pėdos, džiaugiuosi kad leidėjai sutiko jas skelbti, nes jos ne tik puošia, bet ir tiesiogiai siejasi su knygos pavadinimu“, – kalbėjo apie viršelyje pavaizduotą I–II amžiaus Šiaurės Indijos Gandharos laikotarpio meną reprezentuojančią kalkakmenio plokštę, kurioje vaizduojamos garbinamos Budos pėdos (Buddhapada).

Pabaigoje į diskusiją įsitraukė ir klausytojai, dalyviai atsakė į jų gausius klausimus.

Plačiau apie „Dhammapada: mokymo pėdos“ skaitykite akad. Audriaus Beinoriaus interviu portalui 15min.lt čia.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyr. koordinatorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia Sakralūs pasaulio tekstai: „Budistinio pali kanono“ biografija
  2. VSC kviečia į prof. B. Genzelio knygos „Ar Lietuva išliks lietuviška?“ pristatymą!
  3. Akademikas R. Grigas pristatys savo naują knygą „Nutylėtų tiesų sakymas“
  4. Mokslų akademijoje bus pristatyta neeilinė knyga – A. Merkelio monografija „Antanas Smetona“
  5. Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais
  6. V. Bagdonavičius. Knyga apie Vydūno ryšius su vokiečių kultūra
  7. Išleista knyga apie vieną žymiausių Lietuvos partizanų K. Pyplį-Mažytį
  8. P. Jegorovas. Išleista knyga apie legendinę asmenybę – ukrainietį Vasilijų Jerošenko
  9. Kaune bus pristatyta knyga apie Tautos sukilimą
  10. Bus pristatoma lietuvių kalba išleista knyga „Joga Vasišta“
  11. Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai
  12. Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį
  13. Parengta nauja rodyklė, skirta J.Basanavičiaus palikimo tyrėjams
  14. Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  15. M. Parčiauskas. Molėtuose – cenzūra dėl kritikos partizaninį judėjimą juodinusiam M. Ivaškevičiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. +++ says:
    2 mėnesiai ago

    Kas yra kritinis vertimas ?

    Atsakyti
  2. Aleksandras Panovas says:
    2 mėnesiai ago

    YouTube: Самые Необъяснимые ЯВЛЕНИЯ за всю историю КОСМОЛОГИИ | Учёный – Александр Панов

    Atsakyti
  3. O... says:
    2 mėnesiai ago

    O
    Mokslininkai atrado seniausią dingusį žemyną Žemėje
    − ve.lt/pasaulis/mokslininkai-atrado-seniausia-dingusi-zemyna-zemeje
    O kadangi platumoje, kur jis buvo, dabar dažnai žūva žmonės, gal tas žemynas ropščiasi aukštyn, ten, kur turėjo būti?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pirmas/pagrindinis būstas... apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • +++ apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus lausimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Ilonas Maskas ir Donaldas Trampas

L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina

2025 06 07
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas | ciurlionis.lt nuotr.

Čiurlionių šeimos atspindžiai: knyga ir videoapybraiža

2025 06 07
Linas Kojala

L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos

2025 06 06
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys

2025 06 05
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
Senoviška žemaičio troba

Senoviška žemaičio troba

2025 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Pirmas/pagrindinis būstas... apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • +++ apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Rimvydas apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus lausimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Sugrįžot jau? apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Putinas, Trampas, karas | Alkas.lt koliažas

Dievas visada sako „taip“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai