Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje

2025 m. kovo 27 d. Regionų administracinis teismas paskelbė sprendimą byloje dėl Juozo Krikštaponio atminimo ženklų Ukmergėje. Teismas iš dalies patenkino J. Krikštaponio sūnėno Jono Mindaugo Janulio bei kelių su laisvės kova susijusių organizacijų skundą ir panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“.

Šis teismo sprendimas reikšmingas ne tik Ukmergei, bet ir visai Lietuvos istorinės atminties politikai.

Teismas nustatė, kad LGGRTC sprendimas pašalinti paminklinį bareljefą J. Krikštaponiui buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų: nebuvo pateikta aiškių, konkrečių ir patikimų įrodymų, jog J. Krikštaponis dalyvavo žydų genocido (žydai tai vadina holokaustu) nusikaltimuose.

Teismo vertinimu, LGGRTC rėmėsi miglotomis nuorodomis į „tyrimus“, tačiau nei viešai, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių J. Krikštaponio kaltę. Posėdyje LGGRTC atstovė pati pripažino, kad nėra jokių patikimų duomenų, o pagrindimas – tai ištrauka iš Komisijos išvados, kurios faktinis pagrindas taip pat lieka nežinomas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimą rengė, vertino ir tvirtino tie patys asmenys – tai pažeidžia nešališkumo, objektyvumo bei gero administravimo principus ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo skaidrumo reikalavimams.

Ne vien paminklas – vertybinė kova

Pareiškėjams atstovavęs advokatas Aivaras Žilinskas pažymėjo, kad ši byla – tai ne vien kova dėl paminklo, o platesnė vertybinė kova dėl istorinės atminties skaidrumo.

Teismas, nors ir atmetė prašymą dėl J. Krikštaponio garbės ir orumo gynimo, tai padarė ne todėl, kad laikytų paskleistus duomenis teisingais ar pagrįstais, bet dėl formalaus pagrindo – pareiškėjai nebuvo laikomi tinkamais asmenimis šiai teisei ginti.

Konkrečiai – J. Krikštaponio sūnėnas Jonas Mindaugas Janulis nelaikytinas artimiausiu giminaičiu, nes nėra nei sutuoktinis, nei vaikas, nei tėvas, o pateikti giminystės įrodymai teismo neįtikino. Pasak teismo, taip pat ir organizacijos, prisidėjusios prie bylos inicijavimo, negali būti laikomos subjektais, turinčiais teisę kreiptis dėl mirusiojo asmens garbės gynimo.

Atminties politika be įrodymų – pavojinga

Ši byla atskleidė pavojingą tendenciją: bandymus keisti istorinę atmintį remiantis prielaidomis ar ideologiniais motyvais. LGGRTC veiksmai, anot teismo, neatlaikė nei skaidrumo, nei tikrumo patikros.

Tai dar kartą patvirtina, kad teisinėje valstybėje net ir istorinės atminties klausimai turi būti sprendžiami laikantis teisės viršenybės ir objektyvumo principų. Kaltės prezumpcija negalioja net ir žvelgiant į praeitį.