Kovo 16 d. (sekmadienį), 15 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks parodos „Tai kokia gi čia klinika?“ uždarymą vainikuojantis renginys – istorikės ir žurnalistės Vidos Girininkienės paskaita „Maištingi Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos studentai (skiriama Aleksandro Daukanto 220-osioms gimimo metinėms)“.
Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija (toliau – Akademija) buvo išskirtinis reiškinys XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kultūros ir politikos istorijoje.
„Kultūros“
Todėl, kad po 1830–1831 m. sukilimo čia perėję studijuoti uždaryto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai ir vėliau įstoję jaunuoliai gyveno ta pačia Universiteto dvasia, puoselėjusia atsakomybės ir pareigos jausmus, švietėjišką veiklą (kova su girtuokliavimu ir etc).
„Politikos“
Todėl, kad per dešimt Akademijos gyvavimo metų čia buvo susektos dvi slaptos anticarinės organizacijos, palaikiusios ryšius su Simonu Konarskiu, vykdžiusios antivyriausybinę veiklą.
Nuo 1841 m. Akademiją baigusių studentų sąrašai, Rusijos caro nurodymu, buvo siunčiami ir platinami visoje Europoje, siekiant buvusius absolventus medikus surasti, iškratyti, apklausti, suimti ir tardyti.
Būtent tuo metu Odesos generalgubernatoriaus akiratin pateko gydytojas Motiejus Lovickis, buvęs Pranciškaus Savičiaus vadovaujamos „Demokratų draugijos“ narys. Kratos metu pas jį rasti Chersono karo ligoninės gydytojo, Simono Daukanto jaunesniojo brolio Aleksandro Daukanto laiškai.
Po A. Daukanto apklausos ir bandymo nusižudyti ši byla pasiekė carą, įsakiusį išsamiai viską ištirti ir apie tai asmeniškai apie jį pranešti. Kitos anticarinės organizacijos dalyviui, Akademijos studentui Petrui Smuglevičiui, dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus brolio Pilypo anūkui, tremties pavyko išvengti.
Po gero dešimtmečio P. Smuglevičius grįžo prie savo tikslo
Jaunsvirlaukoje (Latvija, Jelgavos raj.) išsinuomojo dvarą (lietuviškų leidinių knygynui, laikraščio leidybai ir etc), kuriame kurį laiką gyveno Simonas Daukantas, Mikalojus Akelaitis, lankėsi būsimo 1863–1864 m. sukilimo dalyviai.
Paskaitoje pirmą kartą bus pristatyti Ukrainos archyvų dokumentai. Prisimindami Akademijos aliumnų likimus, pagerbsime Chersono karo ligoninėje tardymo metu nusižudžiusio A. Daukanto atminimą. Koks jų ryšys ryšis su dabar už laisvę ir nepriklausomybe kovojančia Ukraina? Ar visa tai tik tolima istorija?
Po paskaitos Jūsų lauks pažintis su buvusių Chodkevičių-Puslovskių rūmais, kurių koridoriais anuomet vaikščiojo ne tik studentai, bet ir garsiausi Europos gydytojai.
