Rūpindamiesi būsto kaina, paskolos įmokomis ar kitais praktiniais aspektais, kartais nesusimąstome apie tai, kokią didelę įtaką mūsų emocinei būsenai gali turėti namų šviesa, pro langą matoma žaluma, saugumas, bendruomenė ar kiti ne iškart pastebimi aplinkos niuansai. Todėl juos vertėtų laikyti ne papildomais būsto privalumais, o esminiais geresnę savijautą lemiančiais elementais, sako psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Tiek vaikystėje, tiek senatvėje, „namų“ sąvoka žmonėms visų pirma reiškia šeimą ir atsiminimus, o ne fizinį turtą, architektūrą ar interjero dizainą. Bet suaugusieji, ypač ieškantys pirmojo ar nuomojamo būsto, jį dažnai pirmiausia vertina tiesiog kaip stogą virš galvos: gyvenamąją vietą be didesnių sentimentų, kur galima išsimiegoti, pavalgyti, pabūti su šeima ar draugais.
Įtaka savijautai
D. Jakučionio teigimu, požiūris į namus kaip į praktinę funkciją yra suprantamas, ypač atsižvelgiant į augantį per gyvenimą pakeičiamų būstų skaičių ir populiarėjančią nuomą. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad žmonės ne visada pastebi, kas namuose jiems iš tikrųjų gali turėti įtakos emocinei savijautai.
„Atrodo, džiaugiamės suradę labai gerą kainą, bet neįvertiname, kad, pvz., į namus patenka labai mažai šviesos, o nuolatinė prietema veikia daugelio emocinę būseną. Normalu, kad atidžiai svarstome finansinius būsto aspektus, tačiau dažnai nepakankamai apgalvojame, kaip mūsų nuotaiką ir net sveikatą gali veikti namų oro kokybė, sąlygos išsimiegoti, triukšmas ar vaizdai pro langus.
Taip pat, juk stresą kelią ne tik bankai, bet ir nesaugi kaimynystė ar ilgos kelionės iki būtinų paslaugų. Turbūt sunkiai rasime tokią statistiką, bet man atrodo, kad žmonės per mažai galvoja apie fizinės namų aplinkos įtaką savijautai“, – sako D. Jakučionis.
Nors šiltas, atjaučiantis ir malonus santykis tarp šeimos narių kone visada yra svarbesnis už namų ar jų aplinkos nepatogumus, tam tikri fiziniai faktoriai vis vien atlieka didesnį ar mažesnį vaidmenį žmonių savijautai.
Teigiamai veikia gamta
Pasak psichoterapeuto, yra tyrimų ir stebėjimų, rodančių, kad žmones teigiamai veikia ir atsipalaidavimo jausmą kuria į namus krintantys medžių šešėliai: tai gali būti savotiškas palikimas iš pirmykščių žmonijos protėvių laikų, kai poilsis po medžiu buvo siejamas su sotumu ir saugumu. Kiti tyrimai rodo, kad gyvenimas šalia vandens telkinių mažina stresą, gerina nuotaiką ir net ilgina gyvenimo trukmę, o net ir trumpas pabuvimas natūralioje gamtoje teigiamai veikia mūsų psichologinę savijautą. Galiausiai, ne visuomet įvertiname tai, kad kasdienį stresą gali mažinti tiesiog kompaktiška, pažįstama ir patikima kaimynų bendruomenė.
„Gamtos ir kasdienių paslaugų artumas, raminantys vaizdai pro langa, garso izoliacija, saugumo sprendimai, infrastruktūra bendruomenėms stiprėti, netgi retesnė gyventojų kaita – NT kontekste tai gali skambėti tiesiog kaip „papildomi privalumai“, tačiau savijautos požiūriu tai yra esminiai elementai, užtikrinantys gerą gyventojų emocinę būklę. Kiekvieno poreikiai yra individualūs, bet tikrai vertėtų pagalvoti apie tai, ne tik kur žmogus gyvens, bet ir kaip toje aplinkoje jausis“, – teigia psichoterapeutas.
Kalbėdamas apie konkrečius žmonių ryšiams ar savijautai įtaką daryti galinčius architektūros ir interjero sprendimus, D. Jakučionis mini su virtuve sujungtos svetainės teigiamą efektą bendravimui bei individualios, „savo“ erdvės svarbą tiek vaikams, tiek poroms. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad stipresnės gyventojų bendruomenės labiau būdingos mažesnių, uždarų, sėslesnių, panašaus amžiaus ar socialinių grupių žmones vienijančioms teritorijoms. Be to, psichoterapeuto teigimu, visuomet svarbus kokybiškas miegas, o jam padeda tiek gera garso izoliacija ar eliminuotas kondicionierių triukšmas, tiek, pvz., ir tokie sprendimai kaip miegamajame sumažinta temperatūra.
Vertina dar projektuodami
NT plėtros bendrovės „Homa Development“ vadovas Žydrūnas Matuzas komentuoja, kad „žmogiškieji“ būsto aspektai ne visada matomi brėžiniuose, tačiau gyventojai juos vertina tiek dėl kasdienės savijautos, tiek dėl geriau išlaikomos turto vertės.
„Planuodami būsto projektus nuolat užduodame sau klausimą, kaip jausis jame gyvenantis žmogus. Įsijaučiame į jo kasdienybės rutiną ir pralinksniuojame svarbiausias gyvenimo dedamąsias. Klausiame savęs ir komandos: ar gyventojas gerai išsimiegos, ką matys ir girdės pro langus, kaip atrodys jo vasaros vakaras balkone, terasoje ar kieme, ar norėsis leisti laiką su kaimynais ir kaip tas laikas atrodys? Be abejo, tam tikri statybų reglamentų ribas pranokstantys sprendimai yra papildoma investicija tiek vystytojui, tiek gyventojui, tačiau praktika rodo, kad jie visuomet atsiperka“, – sako Ž. Matuzas.
Jo teigimu, aktyvi ir glaudi bendruomenė visuomet labiau rūpinasi tiek savo, tiek bendru turtu, o mažesnį projekto nusidėvėjimą lemia ir sėslūs, patenkinti, išsikraustyti nenorintys kaimynai. Pasak Ž. Matuzo, emocinį gyventojų patogumą ar gerą savijautą būste išmatuoti sudėtingiau, bet net ir jis turi praktinių sumetimų: nuo rekomendacijų iki mažesnės gyventojų kaitos, lemiančios lėčiau nusidėvintį turtą.
„Šiuolaikiniam žmogui rūpi ne tik „stogas virš galvos“, bet ir kasdienė savijauta, darni kaimynystė, turto vertės išlaikymas. Tikiu, kad investuodami į būstą, kuriame sukurtos sąlygos ramiam ir patogiam gyvenimui, laimime tiek emociškai, tiek finansiškai. Mūsų kompanijoje tai įrodo tokie kompleksai kaip „Gilužio Rivjera“ ar „Lazdynėlių Vingis“ iš artimiausios aplinkos išsiskiriantys daug geriau išlaikyta verte antrinėje rinkoje bei maža gyventojų kaita. Tiesą sakant, antrinėje rinkoje apskritai sunku rasti šiuose projektuose parduodamų butų – tai priimame kaip komplimentą ir įrodymą, kad gyventi čia išties gera“, – sako „Homa Development“ vadovas.
Parengta pagal „Homa Development“ pranešimą
