Trečiadienis, 3 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Z. Tamakauskas. Lietuvių kalba – geroji mūsų motina

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2025-02-27 18:30:32
180
PERŽIŪROS
15
Zigmas Tamakauskas, Remigijus Jakulevičius, Antanas Staniulis ir Algimantas Kurlavičius

Zigmas Tamakauskas, Remigijus Jakulevičius, Antanas Staniulis ir Algimantas Kurlavičius | rengėjų nuotr.

Neseniai iš  Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjo Remigijaus Jakulevičiaus gavau laišką, kviečiantį atvykti į Maironio lietuvių literatūros muziejų dalyvauti popietėje, kurioje bus kalbama apie Vilhelmą Storostą-Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą, lietuvių kalbą ir jos esmę. Susidomėjau šiuo kvietimu, prisiminęs šio laiško autoriaus praėjusiais metais skaitytą įdomią paskaitą  TS-LKD Kauno skyriaus būstinėje.   

Į kviečiamą popietę nuvykome kartu su savo bičiuliais -profesoriumi Algimantu Kurlavičiumi ir pavyzdingai tvarkančiu savo namų  ūkį Antanu Staniuliu, taip pat besidominančiais mūsų tautos dvasinės kultūros tėkme. 

Apsidžiaugėm, kad  paskaitą skaitys tas pats  jau mūsų pažįstamas Remigijus Jakulevičius. Jis savo paskaitoje „Vaižgantas ir Vydūnas: gryna lietuvių kalba“ su didele meile ir nuoširdumu pažvelgė į minėtų rašytojų ir mūsų tautinės kultūros puoselėtojų bei skelbėjų mintis apie lietuvių kalbos gelmę, jos buvimo kelią ir  reikšmę pačios  tautos  gyvavimo istorijoje.

Pateikdamas gyvus pavyzdžius atsakė į klausimus, kaip kalba yra susijusi su mūsų mintimis su žmogaus ir tautos tobulėjimo eiga.  Kalba – svarbiausias mūsų dvasinės kultūros požymis. Pagal Vydūno mintis – lietuvių kalba kilusi  iš gilios ir skaisčios dvasinės išminties, ji yra  viena seniausių  ir tobuliausių kalbų, padedančių geriausiai suprasti indoeuropiečių prokalbę ir iš jos kilusių kitų kalbų tikrąją prasmę ir esmę. Tačiau ji istorijos eigoje buvo daug kartų žeminama, buvo siaurinamas jos vartojimas.

Anot Vydūno, „lietuvių kalba išliko kaip žiemkenčiai po sniego klodu šaltą žiemą“.  Kai kada ir patys šiais laikais  menkiau vertiname prigimtą savo kalbą. Griebiamasi svetimų žodžių, tarsi be jų negalėtume pasakyti, ką norime. Paikai keisdami esamus lietuviškus žodžius į „mandresnius“, vadinamus „tarptautinius“, susiname   savo kalbą, mariname jos  gyvybiškumą. Vydūnas tai vadina „sąmonės apsiniaukimu“.

Tokį sąmonės apsiniaukimą dažnai galima pastebėti radijo ir televizijos laidose bei kai kurioje kitoje žiniasklaidoje. Gražūs esami lietuviški žodžiai, kaip pavyzdžiui – vietovė, pomėgiai, naujovė,  rungtynės ar varžybos, lakūnas, apdovanojimas ar dovana, rūpestis, bėda, nesėkmė, šventė, plojimai, susirinkimo vedėjas, muzikinė plokštelė, švietimas, mokymas ar mokytojas, žiūrovai, sužeidimas, pasirodymas ar pramoginis renginys –    keičiami į lokaciją,  hobius, inovaciją, mačus, pilotus, prizus, problemas, festivalius, aplodismentus, moderatorius, albumus, edukatorius, publikas, traumas, šou ir t. t.

Gaila, kad kai kurie kalbininkai, užuot dėję pastangas kalbos dvasią išlaisvinti nuo svetimybių,  gal nenorėdami prarasti savo   turimus „antpečius“,  laimina į mūsų kalbą vis daugiau besibraunančius svetimžodžius, taikosi, rodydami savo bejėgiškumą, su nelietuviškų žodžių gausėjimu įvairiose iškabose. Lietuvos Respublikos Seimas prieš kurį laiką, nepaisydamas mūsų nusipelniusių kalbininkų akademiko Zigmo Zinkevičiaus, profesorių Kazimiero Garšvos, Jono Vaiškūno ir kitų, besirūpinančių lietuvių kalbos švarumu, prieštaravimo, kai kurių jėgų spaudžiamas, pataikūniškai priėmė mūsų laiko patikrintos abėcėlės praplėtimą trimis svetimomis raidėmis, sugriovusiomis lietuviškos rašybos bei tarties principus. To neužteko.

Dabar tos pačios Seime esančios jėgos  jau siūlo kai kurių asmenvardžių rašyboje įteisinti  svetimus vadinamus diakritinius ženklus. Lietuvių kalbos institutas yra išsakęs savo nuomonę, kad  svetimi diakritiniai ženklai lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose keltų  pavojų pačiai bendrinės  lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai, toliau griautų mūsų rašybą.

Gerai pastebėjo Vydūnas, teigdamas, kad nesuteršta kalba – tautiškumo reiškėja, didžiulis tautos turtas,  kalbininkų uždavinys – atmesti į lietuvių kalbą įsibrovusias svetimų kalbų priemaišas, kad svetimi žodžiai yra tautos sąmonės drumstėjai.

Pranešėjas R. Jakulevičius    pabrėžė, kad ir  „Vaižganto darbuose lietuvių kalba iškyla kaip šventas kelias, kuriuo yra prieinama didinga Lietuvos praeitis, kuriama graži dabartis ir šviesi ateitis“. Pats Vaižgantas gimtąją kalbą lygino su motina: „Kalba mums lygiai kaip pati motina, kuri ją mums davė duodama gyvybę“.

Jungtinės Tautos 1999 metais vasario 21-ją yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Pietų Karolinos lietuvių būrys švenčia Vasario 16-ją
Pietų Karolinos lietuvių būrys švenčia Vasario 16-ją | autoriaus nuotr.

Pirmą kartą Lietuvių kalbos dienos surengtos 2016 metais. Šiek tiek pagyvėjo ir Lietuvių kalbos draugijos veikla. Malonu prisiminti, kad dar sovietmetį,  Lietuvos sąjūdžio priešaušry savo dirbamoje įmonėje norėdamas legaliomis priemonėmis sustiprinti dirbančiųjų tautinę savimonę, tarp kitų dalykų,  įkūriau ir  didelį pasisekimą turėjusią Lietuvių kalbos draugiją. Kalbėjome apie mūsų savigarbą, kalbos grožį, jos saugojimą ir išlikimo kelią.

Siekėme, kad lietuvių kalbą neterštų rusiškų žodžių intarpai,  skatinome rengdami pažintines ekskursijas, domėjimąsi savo krašto istorija, papročiais, istorine Atmintimi.  Teko nuoširdžiai bendrauti su mano buvusių lituanistinių studijų patriotinės krypties kurso bičiuliu – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lietuvių kalbos dėstytoju, vėliau tapusiu profesoriumi  dr. Albertu Ruže. 

Šiais metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau dešimtą kartą  pakvietė nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios minėti Lietuvių kalbos dienas, tikintis, kad tai prisidės prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, geriau telks užsienio lietuvių bendruomenes, stiprins norą mokytis lietuvių kalbą.

Gera, kad dauguma užsienio lietuvių savo širdimi jungiasi su Lietuva, stengiasi minėti ir jos istorines datas. Nuotraukoje  pateikiame Pietų Karolinos lietuvių būrio šiųmetinę Vasario 16-osios sambūrio šventę, vykusią biomedicinos daktarės  Dalios  Simpson namuose.

Dalia ir Markas Simpson
Dalia ir Markas Simpson | autoriaus nuotr.

Šiauliai paskelbti 2025-ųjų metų kalbos sostine. Šio miesto meras siekia, kad Šiauliai taptų miestu, kuriame nevartojami rusiški keiksmažodžiai.

Gerai, kad kai kurie Seimo nariai pradėjo labiau domėtis Pietryčių Lietuva, joje dar a. a. buvusio Švietimo  ministro Zigmo Zinkevičiaus rūpesčiu  įsteigtų   lietuviškų židinių būkle. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, išrinktas TS-LKD pirmininku, Naujienlaikraštyje rašo, kad reikia ypatingą dėmesį skirti Pietryčių Lietuvai, kad „turime ieškoti daugiau vienybės taškų, atkurti sutrūkinėjusį ryšį su šiuo kraštu. Neužmiršime, padėsime ir puoselėsime čia esančius lietuvybės židinius, kurie gali tapti telkiančiais centrais“. Tai tikrai daug ką reiškiantis viltingas pažadas.   

Malonu, kad į lietuvių kalbos ir mūsų dvasinės kultūros sklaidą,  labai aktyviai yra įsijungęs jau mūsų minėtas Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Remigijus Jakulevičius, rengdamas  paskaitas, pokalbius, minėjimus ir susitikimus. Daug kam jo nuoširdus žodis praplečia akiratį, sustiprina meilę savo kalbai, savo kraštui.

Prezidentas Antanas Smetona, kartodamas mūsų literatūros klasiko žodžius, dažnai mėgo pabrėžti: „Mūsų gimtoji kalba – mūsų geroji  motina auklėtoja“. Poetė Janina Degutytė savo  eilėraštyje „Gimtoji kalba“ lyg pratęsia:

„Lietuviškas žodis liko kraujo raidėm

Ant kamerų akmens ir pelenuos.

Pasaulio kryžkelėj – prie Nemuno ir Baltijos – 

Likimas motinos kalba dainuos.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  2. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  3. S. Daubaraitė. Vilnius mūsų, o lietuvių kalba?
  4. Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…
  5. Z. Tamakauskas. Vasario 16-osios Aktas – tai tiesos žodis apie mūsų tautą, mūsų pasiryžimą ir istoriją.
  6. Z. Tamakauskas. Kovo 11-oji – mūsų dvasinio skrydžio diena
  7. Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą
  8. Vydūnas. Lietuvių kalba
  9. Vydūnas. Lietuvių kalba
  10. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  11. A. Kavaliauskas. Lietuvių kalba: siūlymas siūlymui nelygu
  12. A. Laučienė. Ar tikrai nesvarbu, kad lietuvių kalba – gražiausia pasaulyje?
  13. Z. Tamakauskas. Vakaronė, sušildyta vaižgantiška meile lietuvių kalbai
  14. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  15. A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Gerai parašyta, bet yra jau naujas Seimas. Jis gali tą “3-ų raidžių” įstatymą panaikinti. Tai gal dera raginti jį tai padaryti. Kas jau įsidėjo tuos lenkiškus ar kitus svetimus “dantis”, tegul su jais būna, bet tolesnį to vyksmą būtina nutraukti. Neapsiribokime kaip sovietmečiu vien pabėdavojimais.

    Atsakyti
  2. Gak kas žino? - says:
    1 metai ago

    Prieš porą dienų girdėjau skundą, esą lietuvių kalba tookiaaaa sunki… Skundėsi kažkuri iš TV ar R „žmogų”. 🙁 …
    Gal ją galėtų padrąsinti šiandienos „Vakare su Audriumi Giržadu” dalyvavusios angolietės Oneidos Kunsungos pavyzdys? Paklausytų jos tarties, svetimžodžių neprigrūstos lietuvių kalbos? Girdėjau sakant, jog anksčiau daugybę tūkstančių metų net jokių mokslų neragavę baltai puikiai savo kalba šnekėję. Todėl ją per tiek metų išsaugojo, neprarado. Tai negi šių laikų žmogoms lietuvių kalba nekandama? Negi tikrai jie ir jos (lyginant su anksčiau gyvenusiais ir šia kalba kalbėjusiais) tokie negabūs?

    Atsakyti
    • Sugalvojau! says:
      1 metai ago

      Reikia kreiptis į p. Oneidą! Ji tikrai išmokys nabagę puikios lietuvių kalbos! Gal net galės įsteigti lietuvių k.kursus LRT, ŽR ir kt. laidų vedėjams ir vedėjoms, straipsnių autoriams (oi, tfu, atsiprašau – publikacijų publikuotojams) .

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        O kur paguoda Ažulaukei verkiančiai, kad Orzeluwka – užrašyta!…

        Atsakyti
    • dar says:
      1 metai ago

      Skaičiau, kad jos mama lietuvė. lrytas.lt/zyme/oneida-kunsunga

      Atsakyti
      • Jei prisimenate, says:
        1 metai ago

        pačioje pradžioje LNK ar TV3 laidose ji angliškai kalbėjo (na, nebent tose laidose ne ji, o kita, panaši mergina buvo). O dabar štai koks puikus rezultatas. Kiek tos laidos girdėjau – tartis puiki, be to, ji netaiko lietuvių kalbai anglų gramatikos taisyklių. – Neprireikė, kaip kai kam, 80 metų, kad išmoktų pasakyti „ja po vašemu niasuprantu”… .

        Atsakyti
  3. Klausimėlis kabo: says:
    1 metai ago

    Seime toliau stumiami antilietuviški projektai
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/seime-toliau-stumiami-antilietuviski-projektai/
    Jei nepastebėjote – ponia Čmilytė pasižymėjo neišmanymu. kas yra TM, o kas – tiesiog kitataučiai, kokių yra VISOSE pasaulio valstybėse …
    „Visi trys į Seimą išrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai registravo projektus, vienu kurių siūlo įteisinti nelietuviškus diakritinius ženklus, kitu – kad savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 10 proc. visų gyventojų, jų atstovai turėtų būti aptarnaujami jų kalba”
    Kas verčia juos vadovautis Kremliaus logika, tartum būtų uolūs caro, Lavrovo ir pan. mokiniai???

    Atsakyti
  4. LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    1 metai ago

    Vilniaus universitetą įkūrė jėzuitai, o (Meilės Lukšienės bendraminčių tautinę mokyklą) tautinės mokyklos universitetą privalo įkurti romuviečiai.

    Atsakyti
  5. Tomkaus Respublikoje says:
    1 metai ago

    Apklausa:
    Kaip vertinate tai, jog vis dažniau įvairios institucijos ir įmonės yra pavadinamos angliškai?
    Gerai, nes tokį pavadinimą galima suprasti visame pasaulyje – 0%
    Normaliai, svarbu patiems pavyktų suprasti, apie ką tas pavadinimas – 3.23%
    Blogai, taip darkoma lietuvių kalba – 91.94%
    Man nėra skirtumo – 4.84%
    ir straipsnis:
    „Seime toliau stumiami antilietuviški projektai”

    Atsakyti
  6. Atsivertė? says:
    1 metai ago

    Žinių radijas:
    Buvusi Seimo pirmininkė įvertino naujojo Seimo 100 dienų: galima buvo daugiau padaryti.
    Už tai ji pagaliau visiškai atsivėrė. Visą kadenciją tobulai valdė savo veido išraišką, o dabar, pasisakant per TV, išsprūdo tikroji VČN…

    Atsakyti
  7. Ilgai laukti neteko says:
    1 metai ago

    Tikiuosi ne tik Seimo nariai Sinica ir Ažubalis reaguos? “Daugiau tautinių mažumų kalbos.Dabar politikė su kolegomis parlamentarais Česlavu Olševskiu bei Jaroslavu Narkevičiumi siūlo savivaldybių, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 10 proc. gyventojų, institucijose leisti vartoti tautinės mažumos kalbą bei ja gauti atsakymus į užklausas. Pakeitimais siekiama, jog tokiose savivaldybėse tautinių mažumų kalba greta lietuvių būtų naudojama viešojo administravimo subjektų pavadinimuose, topografiniuose ženkluose ir gatvių pavadinimuose. Juos tvirtintų savivaldybės taryba.”.tv3.lt/naujiena/lietuva/llra-kss-politikai-siulo-koreguoti-neseniai-isigaliojusi-tautiniu-mazumu-istatyma-n1401263

    Atsakyti
  8. gerb. Jonui Vaiškūnui says:
    1 metai ago

    Gal galite kreiptis į Seimo narį Igną Vėgėlę, kuris yra vienoje frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais ir paaiškinti tokių siūlymų pavojų? Dėkoju.

    Atsakyti
  9. Premjeras: says:
    1 metai ago

    Premjeras: diskusija dėl dvikalbystės tautinių mažumų gyvenamosiose vietovėse – sudėtinga
    – tv3.lt/naujiena/lietuva/premjeras-diskusija-del-dvikalbystes-tautiniu-mazumu-gyvenamosiose-vietovese-sudetinga-n1401276
    – bernardinai.lt/premjeras-diskusija-del-dvikalbystes-tautiniu-mazumu-gyvenamosiose-vietovese-sudetinga/
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/premjeras-diskusija-del-dvikalbystes-tautiniu-mazumu-gyvenamosiose-vietovese-sudetinga-56-2403900

    Premjeras pats neskaitė nei VŽTD, nei TMAPK, ar jam per sudėtinga suprasti, kas yra, ir kas – nėra TM??? Todėl aklai kartoja V.T. ir jo bendraminčių, to paties siekiančių seimūnų teiginius?

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 metai ago

      Tiktų Vėgėlei atkreipti VSD dėmesį ir į tai, kad tv3.lt, bernardinai.lt, 15min.lt savo publikacijose iš prigimties nelietuviakalbius Lietuvos gyventojus vadinant “tautinėmis mažumomis”, kai pagal Konstituciją šios teisės subjektų Lietuvoje nėra, taigi tuo keliant grėsmes valstybės vientisumui.

      Atsakyti
      • Klausimėlis says:
        1 metai ago

        Straipsnių antraštėse cituojamas premjeras!!! Ar dėl to buvo tariamasi per priešrinkiminius apsilankymus prezidentūroje? Vadinasi, šiuo tikslu socdemai į rinkimus ėjo?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Latvijoje vyks Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“
Kultūra

Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje

2026 06 03
Vasaros pradžią pažymi šeštasis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“
Kultūra

Prasideda skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

2026 06 03
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė
Kalba

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Viadukas
Lietuvoje

Kaune atidarytas naujas viadukas

2026 06 02
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

Atsisakius muitininkų rotacijos gali didėti korupcijos rizika

2026 06 02
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvoje

Priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos

2026 06 02
Alina Jalavonienė
Lietuvoje

Seime prisiekė vaiko teisių apsaugos kontrolierė 

2026 06 02
Nuovaža
Lietuvoje

Nuo šios mažiau kliūčių gyventojams patekti į savo sklypus

2026 06 02
Pareigūnai
Lietuvoje

Ministras pavedė įvertinti korupcijos kontrolę statutinėse tarnybose

2026 06 02
Paplūdimys Panevėžyje
Lietuvoje

Panevėžio paplūdimiai jau laukia poilsiautojų

2026 06 02
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Dėl L. Kasčiūno socialdemokratas kreipėsi į etikos sargus

2026 06 02
J. Svydyrenko ir G. Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas priėmė Ukrainos Ministrę Pirmininkę

2026 06 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
  • Gaila apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • +++ apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • klaustukui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daugiau kaip 1400 Lietuvos studentų vyks į „Gaudeamus“ Rygoje
  • Prasideda skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“
  • Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose
  • Kodėl žmonės vis dažniau ieško išskirtinių kvapų?

Kiti Straipsniai

Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Policijos švyturėliai, ginkluotas sikhas ir aukos atminimo žvakės Didžiosios Britanijos kontekste

V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?

2026 06 02
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Pasirašyta sutartis KM ir LGKŠA

Pasirašyta sutartis: dėmesys istorinei atminčiai, kultūriniam švietimui ir pilietiniam sąmoningumui

2026 06 02
LRT studija, šaltibarščių dubuo ir simbolinis perspėjimas apie kultūros nustūmimą į šalį

K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

2026 06 01
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Seime vyks tarptautinė konferencija, skirta 1941 m. Birželio sukilimo 85-osioms metinėms

2026 06 01
Studentai

Prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

2026 06 01
Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune

Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune

2026 06 01
Balionai

Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
  • Gaila apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • +++ apie V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?
  • klaustukui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
  • taškas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kirpykla

Žiemą skirkime daugiau dėmesio plaukams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai