G. Navaitis. Sėkmingo žmogaus laikas

Tarsi paprastas klausimas: „Į ką panašus laikas? Į lekiančią strėlę? Ar į beribį vandenyną?“ Veikiausiai daug skaitytojų atspės, kad tapatinę laiką su neišsemiamu vandenynu mažiau pasiekė gyvenime negu suvokę jį kaip skriejančią strėlę. Šių irgi galima paklausti: „Jeigu laikas panašus į strėlę, tai kur ji nukreipta,– į viršų, žemyn, iš kairės į dešinę?“ Skirtingomis kalbomis šnekantys žmonės atsakys, o drauge ir suvoks laiką skirtingai. Lietuviai ir anglai praeitį suvoks kaip kažką sau už nugaros, o laikas jiems dažniausiai judės iš kairės į dešinę.

Australijos aborigenams laikas visada juda iš rytų į vakarus. Kinams laikas vertikalus ir ateitis yra žemiau nei praeitis. Antikos graikai suvokė laiką kaip trimatį. Jiems jis buvo didelis arba mažas, o mums įprastas posakis „ilgas laikas“ jiems buvo beprasmis.

Dienų kaita yra pradinė laiko suvokimo priežastis, tačiau diena gali būti ilga vasara ir trumpa žiema. Aristotelis manė, kad jei niekas nesikeičia, laikas sustoja, I. Niutonas laikėsi priešingos nuomonės ir skyrė santykinį, tariamą laiką nuo absoliutaus, tikrojo laiko, kuris savo esme neturi jokio ryšio su žmogaus patirtimi, A. Einšteinas įrodė, kad kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas.

Psichologinis laikas gali lėkti arba slinkti, gali būti turiningas arba tuščias, jis gali žmogų „stumti“ arba paskui jį tenka „bėgti“. Vertinant laiką ir save galima orientuotis į praeitį, dabartį arba ateitį. Laiko tvarkymo įpročių tyrimai atskleidė, kad tie, kurie suvokia save kaip gebančius valdyti savo laiką sėkmingiau įveikdavo ir stresus.

Kiekvieno žmogaus patirtis sako, kad laikas yra savitas išteklius, kurį galima prilyginti pinigams. Tada laikas taupomas ir racionaliai panaudojamas. Kita vertus toks prilyginimas gali būti ir beprasmis, nes laiko, praleidžiamo su mylimais žmonėmis, niekas nebando sutaupyti.

Psichologinio laiko suskirstymas, padeda numatyti tikslą, geriau suvokti ką darysime su „sutaupytu“ laiku. Skirsime jį darbui ar dominančiai veiklai, įgyti naujiems įpročiams ar poilsiui?

Pirmuoju atveju laiko valdymas būtų veiksmai ir sprendimai, kuriais siekiama sumaniai paskirstyti ir naudingai panaudoti turimą darbo laiką užduotims atlikti. Taigi, laiko perskirstymas tikslas sparčiau atlikti užduotis ir galiausiai daugiau jų atlikti. Tačiau galima siekti greičiau jas atlikti, bet nedidinti užduočių kiekio, o „sutaupytą“ laiką skirti kam nors kitam – sportuoti, būti gamtoje, menui, saviugdai, skaityti šią knygą.

Kiek laiko turime? Prieš atsakant, reikia aiškiai įsivertinti, ko klausiama. Apie laiką pramogoms, būti su mylimaisiais ar skirtą profesinei veiklai?

Laiko valdymo specialistas L. Zaitvertas (Lothar Seiwert) siūlo nuosavo laiko „kapitalo“ apskaičiavimo būdą. Jį apskaičiuoti reikia iš planuojamo išeiti į pensiją laiko atimant esamą amžių. Gausime skaičių, kurį galima pažymėti A.

Darbo laiko kapitalas (DLK), likęs iki pensijos, būtų:

DLK = А x 1760 (220 darbo dienų per metus x 8 valandos ) = … valandų

Laisvo laiko, likusio iki pensijos, kapitalas (LLK) būtų

LLK(1)= А x 660 (220 darbo dienų x 3 valandos ) = … valandų + LLK (2)= А x 1740 (145 laisvadienų x 12 valandų ) = … valandų

Sudėję DLK, LLK (1) ir LLK (2), gausime iki pensijos turimo laiko „kapitalą“.

Daug kas nustemba atradęs, kad laisvo laiko turės daugiau nei skiriamo darbui.

Daug kas vyresniame amžiuje sunerimsta atradęs, kad laiko turės tik keliasdešimt tūkstančių valandų. Daug kas apsidžiaugia, kad turės nemažą laisvalaikį. Daug kas susirūpina, kad gyvenimo laikas – tik keli šimtai tūkstančių valandų.

Sumanūs ir drąsūs žmonės pripažįsta, kad šiandien yra pirmoji jų likusio gyvenimo diena ir ryžtasi ją bei likusį laiką leisti protingai bei maloniai. Jie apsisprendžia tikslingai naudoti darbo laiką, skirti nors truputį laiko apmąstymams, netaupyti laiko meilei, šeimai ir draugystei, negailėti laiko sau, savo pomėgiams, o ypač savo sveikatai.

Visiems, tvarkantiems savo laiką svarbu prisiminti ekonomisto ir sociologo V. Pareto (Wilfried Fritz Pareto) pasiūlyta „Pareto principą“, kuris sako: „Paprastai 80 proc. laiko, skirto įvairioms antraeilėms problemoms spręsti, duoda tik 20 proc. rezultato, svarbaus siekiant galutinio tikslo, o 20 proc. laiko, skirto svarbioms problemoms, duoda 80 proc. naudos.“

Laiko inventorizavimo tikslas – išsiaiškinti, kas ir kokiais būdais švaisto laiką. Apibendrintas atsakymas žinomas iš anksto – laiką gaišina ydingas gyvenimo stilius. Jo požymiai: neaišku, kam išvis skiriamas laikas, neaišku, kokie svarbiausi tikslai ir kaip jų bus siekiama, lengvai sutinkama tvarkyti ne savo, o svetimus reikalus.

Pirmas žingsnis siekiant tobulinti laiko tvarkymą būtų iškart nuspręsti kodėl skaitote šį straipsnį ir kaip pasinaudosite tuo, ką sužinosite. Galima netgi sudaryti su pačiu savimi naujų idėjų naudojimo sutartį.Joje turėtų atsirasti atsakymai į klausimus: „Ko noriu pasiekti gyvenime? Ką dėl to padarysiu? Kada pradėsiu veikti? Kas mane parems? Kokie tikėtini sunkumai? Kaip save apgaudinėsiu, kad nevykdyčiau šios sutarties su savimi? Kada pirmą kartą įvertinsiu, kaip sekasi vykdyti sutartį?“

Dera skirti dėmesio ir kasdieninio laiko apskaitai, fiksuoti kiek trunka rytiniai ritualai, pusryčiai, naršymas internete, pokalbiai su bendradarbiais apie nieką (oro permainas, viršininko meilužes) ir arbatos gėrimai. Didelius tikslus lengviau pasiekia tie, kurie sumažina kasdieninį laiko švaistymą.

Įvertinant atsakymus praverstų prisiminti JAV rašytojo M. Tveno (Mark Twain) mintį: „Praradus tikslą, paprastai padvigubinamos pastangos.“

Pagal knygą „Sėkmės formulės“ Ji bus pristatoma Vilniaus knygų mugėje, vasario 27 d. ir 28 d. 16-17.30 val. prie “Alma litera” stendo.