Ar Baltijos šalių balsas Europoje jau nebesvarbus?

Vasario 17 d., pirmadienį, Paryžiuje vykęs Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio vadovų sutikimas, kuriame nebuvo Baltijos šalių atstovų, kelia rimtų klausimų dėl ES vienybės, solidarumo ir demokratinio sprendimų priėmimo proceso.

Tuo pat metu vykstančios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje, be pačios Ukrainos ir Europos Sąjungos dalyvavimo, sudaro pavojingą precedentą. Ar tai rodo naują geopolitinę realybę, kurioje Baltijos šalių balsas tampa antraeilis?

Tuo pat metu vykstančios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje, be pačios Ukrainos ir Europos Sąjungos dalyvavimo, sukuria pavojingą pavyzdį. Ar tai ženklas, kad Baltijos šalių balsas Europos politikoje tampa mažiau reikšmingas?

Susitarimo nepasiekta

Paryžiuje susitikę Europos lyderiai diskutavo apie ES gynybos stiprinimą ir tolesnę paramą Ukrainai. Susitikimo kontekstas – augantis nerimas dėl JAV politikos pokyčių, galimo naujo susitarimo su Rusija be Europos ir Ukrainos dalyvavimo.

Nepaisant diskusijų apie bendrą saugumo politiką, lyderiams nepavyko susitarti dėl konkrečių veiksmų. Daugiausia nesutarimų kilo dėl finansavimo modelių ir mechanizmų, kaip užtikrinti stabilų gynybos finansavimą ateityje. Kai kurios šalys ragino įkurti bendrą ES gynybos fondą, tačiau nebuvo pasiektas bendras sutarimas.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas po susitikimo pabrėžė, kad NATO remiasi bendrais veiksmais ir kad sprendimai dėl taikos Ukrainoje negali būti priimami be Europos. Taip pat buvo kalbėta apie Europos gynybos pajėgumų stiprinimą, didesnes investicijas į gynybos pramonę ir paramą Ukrainai. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makrobnas atkreipė dėmesį, kad Europa turi būti pasirengusi didesniam savarankiškumui gynybos srityje, jei JAV politika taps mažiau nuspėjama.

Kodėl Baltijos šalys nebuvo pakviestos?

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų nepakvietimas į šį susitikimą kelia nuostabą ir klausimus dėl Baltijos šalių geopolitinės reikšmės. Politologai aiškina, kad tai buvo darbinio formato susitikimas, kurio metu aptarti strateginiai klausimai, o Baltijos šalių pozicija dėl Ukrainos jau yra aiški. Tačiau tokie argumentai nepašalina nerimo: kodėl, kai kalbama apie regiono saugumą, Baltijos valstybės paliekamos nuošalėje?

Pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, ES narės privalo bendradarbiauti, užtikrinti vienybę ir veikti solidariai. Toks selektyvus dalyvių pasirinkimas gali būti laikomas solidarumo principo pažeidimu.

JAV ir Rusijos derybos be Europos ir Ukrainos: kas atstovauja Europai?

JAV ir Rusijos derybos, vykstančios Saudo Arabijoje, taip pat kelia rimtų klausimų dėl Europos vaidmens geopolitikoje. Ukraina atvirai nepritaria tokioms deryboms ir reikalauja, kad bet kokie sprendimai būtų priimami su jos dalyvavimu.

Europos vadovai taip pat reiškia susirūpinimą, kad tokios derybos gali pakenkti Ukrainos interesams, nes Rusija siekia padiktuoti sąlygas, kurioms Europa negalės pritarti.

Ar Baltijos šalys atiduodamos Rusijos įtakai?

Baltijos valstybių ignoravimas tokio masto derybose kelia nerimą dėl to, ar jos nelaikomos “mažiau svarbiomis” ES narėmis.

Jeigu didžiausi ES nariai priima strateginius sprendimus be Baltijos šalių, kyla klausimas: ar šis procesas teisingas? Pagal ES sutarties 15 straipsnį, Europos Vadovų Taryba formuoja politikos gaires, ir visos narės turi teisę dalyvauti priimant sprendimus.

Baltijos valstybės yra ES ir NATO narės, kurios aktyviai remia Ukrainą ir priešinasi Rusijos agresijai. Jos negali būti paliktos nuošalėje, kai kalbama apie regiono saugumą ir geopolitinius sprendimus.

Paryžiaus susitikimas, vykęs be Baltijos šalių, siunčia pavojingą signalą apie galimą regiono marginalizavimą.

Jei Europa nori išlikti stipri ir vieninga, ji privalo užitikrinti, kad visų narių balsas būtų girdimas ir gerbiamas. Tiek ES, tiek NATO negali ignoruoti Baltijos šalių nuomonės ir interesų, jei siekia užtikrinti tvarią taiką ir saugumą regione.