Sausio 29, trečiadienį, 16 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks „Romualdo Ozolo skaitymai“, juose bus pristatytas Lietuvos Persitvakymo Sąjūdžio (LPS) – iniciatyvinės grupės ir Seimo Tarybos nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmosios LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojo R. Ozolo rinktinių raštų IV tomas.
Renginyje kalbės Seimo narys Vytautas Sinica, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas, rašytojas Vytautas Rubavičius, leidėjas Antanas Rybelis, pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras Albertas Sinevičius.
Užsirašyti į renginį galima ČIA>>>
O kokia R.Ozolo pozicija buvo santykių su Lenkija atžvilgiu. Juk dvišalės 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties pražūtingumo lietuvybei jis negalėjo nepastebėti. Tad, ar apie tai yra jo pastebėta, ar nepastebėta, – visiška tyla. O juk strategiškai ta sutartis, tai kilpa lietuvybei ant kaklo.
alkas.lt/2011/05/07/r-ozolas-didziausias-pavojus-lietuvai-%E2%80%93-lenkija/
Bet šiandien jo skaitymuose – tai nepastebėta. Tai ko vertas tas Sinicos renginys jam. Šliejantis – save propaguoti?…
Kritikuoti lengva. Gerai,kad bent Sinica, Ažubalis, Kasčiūnas gina lietuvių kalbą Seime.
Sinicą teisinti, pasakant “kritikuoti lengva”, šiuo atveju nederėtų, vergiška. O kas gi trukdo! Kritikuoti valstybės valdymą yra pareiga. Beigi “ginti kalba” taip, kad ji – likusi neapginta, nieko gero – minėtiems asmenims maža garbės. Juk lietuvybės gynimas nuo šimtmečiais ją graužusios lenkybės ir toliau tebegraužiamos, likusios žaizdotos yra bene labiausiai apleistas politikos klausimas valstybėje. Tačiau nei Sinica, nei Kasčiūnas to graužimo šiandieninio pamato – 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties – net ir iš Aukštojo Seimo aukštybių viešai nemato. Deja, tai “nepamato” ir Sinica Seime ganizuotuose R. Ozolo skaitymuose. Gal to priežastis, sakytum, – Seimo pirmininkas?… Prisiminkime Skvernelio kaip premjero valstybiškai “neštas” lenkybes. Tačiau juk laisvė, demokratija. Nejaugi Sinicai tai negalioja, ginant lietuvybę nuo lenkybės. Juk “pernešti” bažnytinę lenkybė į valstybės reikalus gal nederėtų.
Tai gal ne tuo adresu kritika? Gal kritikuokite dabartinę valdžią- socialdemokratus su susisiekimo ministru Kondratovičium, važiuojančiu konsultuotis į Lenkiją dėl Lietuvos regionų ministerijos steigimo, demokratus, žemaitaitininkus- juk jie nieko nenuveikė valstybinės lietuvių kalbos statusui stiprinti. Kasčiūnas su Ažubaliu bent jau atkreipė Seimo dėmesį dėl mokymo valstybine lietuvių kalba problemas Vilniaus rajone-po to tuometė Švietimo ir mokslo ministerija berods įsteigė mokyklą valstybine lietuvių kalba Riešėje.Skaičiau, kad Sinica viešai pasisako už mokymą tik valstybine lietuvių kalba visose valstybinėse mokyklose , Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, ragina valdančią koaliciją riboti imigraciją į Lietuvą.
>Kažin
Dėl Ozolo – aišku. Aišku ir dėl Lecho Walensos. Mat jis, apdovanotas ordinu, iš J. E. Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko rankų šį apdovanojimą priimti atsisakė.
Klausimo esmė ne dėl jo pozicijos aiškumo, o dėl to, kad tokia svarbi lietuvybei pozicija nutylima, kai tai būtina viešai kalbėti, kad žmonės žinotų.
Greta Pirmojo Atkurtos Lietuvos valstybės vadovo prof. dr. V. Landsbergio, 91 – me dokumentinės knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” puslapyje yra įdėta ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vicepirmininko Romualdo Ozolo nuotrauka. Pagarba abiems.
Beje, kad Sąjūdžio vicepirmininko statuso pareigų, regis, realiai nebuvo. Buvo tik pirmininko pareigos tam tikram laikotarpiui. Sąjūdžio Seimo tarybos buvo nuspręsta, kad po V. Landsbergio pirmininkavimo laikotarpio pirmininku bus R. Ozolas. Bet tai nebuvo įgyvendinta.