Šią dieną prieš 165 metus, 1859 m. gruodžio 15 d., Balstogės žydų šeimoje gimė sūnus Liudvikas. Akių gydytojas, filologas, poliglotas ir mums geriausiai žinomas kaip esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas (1859-1917).
Dar būdamas moksleiviu Liudvikas pradėjo galvoti, kad kalbų įvairovė yra žmonių nesusikalbėjimo priežastis, todėl reikia visiems bendros kalbos.
Suprasdamas, kad nė viena egzistuojanti kalba nebus pasirinkta visų bendram vartojimui, Liudvikas galvoja, kad galbūt derėtų pabandyti sukurti dirbtinę kalbą. Jis pastebėjo, kad anglų kalbos gramatika nėra sudėtinga. O bendrai kalba sudėtinga gramatika ir nereikalinga.
Bendrai kalbai reikia paprastų taisyklių ir Europos kalbos vartojamų žodžių. Naujai kalbai Zamenhofas išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis labai panašiai skamba. Dar jis pastebėjo, kad priešdėliai ir priesagomis galima stipriai sumažinti žodžių skaičių.
1887 m. 1887 m. Varšuvoje buvo išleista pirmoji naujakalbė knyga „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis“ ir susikūrė vietos esperantininkų bendruomenė. Pats Zamenhofas pasivadino Daktaru Esperanto („Besitikinčiu Daktaru“), netrukus taip pradėta vadinti ir kalba.
Per aštuonioliką metų, visai kaip žmogaus brandoje, iki 1905-ųjų, kūrėsi esperanto klubai, kalba paplito daugelyje valstybių, o 1905 m. išleistas oficialus esperanto kalbos šaltinis, kalbos pagrindai – „Fundamento de Esperanto“. Tai pat metais metais Prancūzijos Boulogne-sur-Mer įvyko pirmasis Pasaulinis esperanto kalbos kongresas.
Tokios sukakties proga – Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas žinių leidinys esperanto kalba.
Jis skirtas Pasaulinei parodai, vykusiai 1914 m. Lione, Prancūzijoje. Įdomu, kad paroda turėjo vykti nuo iki 1914 m. lapkričio 1 dienos, bet dėl prasidėjusios Didžiojo karo Austrijos ir Vokietijos stendai buvo uždaryti, o daugelis dalyvių išvyko dar gerokai iki numatytos pabaigos.
Lietuvos esperantininkų sąjunga įkurta 1919 m. ir veikė iki pat sovietinės okupacijos. Visą nepriklausomybės laiką buvo leidžiama literatūra, žodynai, vadovėliai, spauda ir t.t. Atkuriant laisvą Lietuvą, atkurta ir esperantininkų sąjunga. Buvo atkurtas žurnalas „Litova stelo“.
Lietuvos esperantininkų namai yra įsikūrę tarptautinės kalbos autoriaus L. Zamenhofo vardu pavadintoje gatvėje, Kaune. Beje, Liudviko Zamenhofo žmona Klara buvo Kauno verslininko Aleksandro ir Godos Zilbernikų dukra.
Esperanto gimime yra ir lietuviškas gražus dzūkiškas akcentas. 1885 m. Liudvikas baigė studijas Varšuvos universitete, įgijo daktaro laipsnį. Kadangi Lietuvoje, Veisiejuose gyveno jo vyriausioji sesuo Fani, jis persikėlė čia. Veisiejuose Zamenhofas baigė kurti esperanto kalbą.
Tačiau gydytojo darbas Veisiejuose nebuvo labai pelningas, Liudvikas nutarė tapti akių gydytoju ir išvažiavo dirbti į Plocką, vėliau į Vieną. Deja, namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.
Dabar Lietuvoje yra apie 3000 esperantininkų. O gal šios kalbos puoselėtojų yra ir tarp mūsų skaitytojų?
Platesniam susipažinimui su Liudviku Zamenhofu jo ryšiais su Lietuva rekomenduojame šį Lietuvos esperantininkų sąjungos vadovo Povilo Jegorovo straipsnį.
Gerbiame Esperanto, Do misol, Volapiuko, Interlingva ir kitus kūrėjus. Už jų romantiškas įžvalgas ir pastangas suartinti žmoniją. Deja , į šias kalbas indusai, indėnai, juodieji žiūri į kaip dar vieną europinio kolonializmo pasireiškimą. ”Kam mum ta nauja kalba , kad užtenka tos , kurią atnešė kolonizatoriai prieš šimtus metų ? ”.Portugalų, anglų, ispanų, prancūzų, arabų , olandų .