Sekmadienis, 5 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pieno gaminių istorija ir kelias ant mūsų stalo

www.alkas.lt
2024-12-26 10:48:00
59
PERŽIŪROS
0
Pienas

Pienas | pixabay.com, Angelicavaihel nuotr.

Kiek kartų užuodę verdamos pieniškos sriubos ar skrundančio varškės apkepo kvapą, tarsi laiko mašina nukeliavote atgal į vaikystę? Kvapai ir skoniai leidžia mums sugrįžti atgal į praeitį ir prisiminti tas dienas, kai ramiai sėdėdami virtuvėje, laukdavome kol mama ar močiutė patieks skaniausią patiekalą.

Vaikystėje galbūt per daug ir nerūpėjo, iš ko pagaminti mūsų pietūs ar vakarienė, tačiau akivaizdu, kad būtent pieno gaminiai nuo mažų dienų susidarė mūsų mitybos įpročius, tai pabrėžia ir žinovai.

Pieno gaminių nepamiršo net prezidentai

Pienininkystės tradicijos daugelyje dvarų Lietuvoje buvo išplėtotos XIX a. Nemaža dalis dvarininkų buvo įgiję agrarinį išsilavinimą, kuris leido geriau suprasti, jog pienininkystė yra viena iš perspektyviausių žemės ūkio šakų. Laikas bėgo, pienininkystės žinios plėtėsi, technologijos modernėjo, bet net ir po daugelio metų Lietuvoje kai kurie gamintojai sugebėjo išsaugoti tikrąjį pieno skonį.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukariu Lietuva buvo agrarinė valstybė, kurioje karvės kaimo žmonėms buvo šeimos maitintojos – retas lietuvis be šio gyvulio įsivaizdavo savo gyvenimą. O 1926 m., įkūrus bendrovę „Pienocentras“, ji iškart tapo didžiausia pieno perdirbimo bendrovių sąjunga tarpukario Lietuvoje.

Labai greitai ši įmonė visoje Lietuvoje atidarė užkandinių, kuriose buvo siūloma atsigerti pieno, grietinėlės, kavos, kefyro, suvalgyti rūgpienio su bulvėmis, įvairių kitų pieniškų patiekalų. „Pienocentro“ užkandinės buvo pačios populiariausios, mat čia gyventojai galėjo valgyti skaniai ir pigiai.

Tiesa, pieno gaminiai nebuvo tik paprastų gyventojų valgiaraščio dalis. Trys šalies tarpukario prezidentai, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, buvo kilę iš kaimo ir,  pasak istorikų, irgi buvo pieniškų patiekalų mėgėjai.

Viešai žinoma istorija, kaip prezidentas K. Grinius, sugrįžęs į gimtąją Suvalkiją, aplankė tetą. Ši susirūpino, kad neturi, kuo pavaišinti garbaus svečio, tačiau prezidentas tiesiog paprašė rūgpienio su bulvėmis. Šį patiekalą mėgo ir A. Smetona, o jo pusryčiai ar pietūs apskritai buvo kuklūs, nors prezidentas priklausė elitui. Pavyzdžiui, A. Smetonos pusryčių stalą dažniausiai sudarydavo arbata, duona, sviestas, sūris arba mėsa.

„Mes pieną gaminame išlaikydami tikrą jo skonį ir maistinę vertę. Senieji dvarai skirdavo labai daug dėmesio tuometinėms naujausioms technologijoms, ten dirbo aukščiausios klasės specialistai. Mūsų gamyklose taip pat veikia moderniausios technologijos ir dirba kompetentingi specialistai, o  „Dvaro“ pienas vartotojų vertinamas dėl natūralaus ir šviežio skonio – toks, koks buvo dvarų pieninėse“, – pasakoja bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė.

Pieno gaminiai vaikystėje nulėmė tai, ką valgome dabar

Šiais laikais pavyko ne tik išlaikyti tikrąjį pieno skonį. Dabartinės technologijos leidžia pasterizacijos metu išsaugoti gerąsias pieno savybes. Anksčiau kai kurios šeimininkės šviežią pieną prieš vartojimą taip pat pakaitindavo ar užvirindavo, tačiau toks būdas nėra pats geriausias, mat pienas taip praranda tiek natūralų skonį, tiek naudingąsias medžiagas.

„Pienas gali būti pasterizuojamas 60–100 laipsnių temperatūroje, tačiau yra įrodyta, kad žemutinė kaitinimo temperatūra, kuri yra saugi žmogui, yra ne žemesnė nei 72 laipsniai. „Dvaro“ pieną pasterizuojame ne aukštesnėje kaip 74 laipsnių temperatūroje. Taip užtikriname, kad išlieka visos jo natūraliosios savybės, išsaugomi vertingieji baltymai, maistinės savybės, skonis, vitaminai ir mineralai“, – pabrėžia Dalia Mickeliūnienė.

Pienas nuo seno buvo laikomas sveikatingumo šaltiniu, tad nenuostabu, kad su juo daugelis supažindinami nuo mažų dienų. Pienas, varškė, jogurtai ar patiekalai paskaninti grietine –  ko gero, beveik kiekvieno išragauti jau vaikystėje. Net mūsų tautiniai patiekalai, tokie kaip šaltibarščiai ar kugelis, neįsivaizduojami be pieno gaminių. Nuo senovės dažnai ant lietuvių stalo nuguldavo ir varškė, o dėl mamos ar močiutės varškėtukų bei varškė apkepų iki šiol galima varvinti seilę.

„Dabar, naudodami šiuolaikines technologijas, mes galime pateikti kur kas platesnį asortimentą. Populiariausia mūsų siūloma „Dvaro“ varškė yra 9 proc. riebumo, ir tai yra tikras baltymų šaltinis, nes 100 gramų šio produkto yra net 18 gramų baltymų. Vartotojai taip pat gali rinktis liesą varškę arba mėgautis 15 proc. riebumo varške ir kiekvieną jų pritaikyti norimam patiekalui pasigaminti“, – pasakoja „Pieno žvaigždžių“ technologė.

Valstybė vaikams pieno gaminius suteikia nemokamai

Vienas garsiausių Lietuvoje mitybos specialistų Rimantas Stukas ne viename interviu yra kalbėjęs apie pieno svarbą, pabrėždamas, kad pieno gaminiai Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų šalių mitybos rekomendacijose yra įvardijami kaip tie, kuriuos vartoti patariama kuo dažniau.

Formuoti mitybos įpročius nuo vaikystės, į juos įtraukiant ir pieno gaminius, stengiamasi net valstybiniu lygmeniu. Prieš du dešimtmečius Žemės ūkio ministerija pradėjo programą „Pienas vaikams“, kurios tikslas – didinti pieno ir pieno gaminių vartojimą bei formuoti teisingos ir sveikos vaikų mitybos įpročius. Pagal programą nemokamai pieno gaminius gauna vaikai, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir pradinių klasių mokiniai. 2017 m. ši programa sujungta su Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programa – nemokamus gaminius gauna apie 230 tūkst. mokinių.

O jei pasiilgote vaikystės skonių, „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė siūlo išbandyti šį varškės apkepo receptą.

Ingredientai:

500 g „Dvaro“ varškės (geriausia riebesnės)
4 kiaušiniai
100 g cukraus (galite koreguoti pagal skonį)
1 arb. šaukštelis vanilinio cukraus arba keli lašai vanilės ekstrakto
4 valgomieji šaukštai manų kruopų
150 ml „Dvaro“ pieno
50 g  „Dvaro“ sviesto
Žiupsnelis druskos
Razinų ar džiovintų vaisių (nebūtina, bet vaikystėje jų dažnai įdėdavo močiutė)

Paruošimas:
Manų kruopas užpilkite šiltu pienu ir palikite išbrinkti apie 15 minučių. Taip apkepas taps švelnus ir purus.Varškę pertrinkite šakute arba trintuvu, kad ji taptų vientisa. Į varškę įmaišykite cukrų, vanilinį cukrų, žiupsnelį druskos ir minkštintą sviestą.Kiaušinius atskirkite. Trynius įmaišykite į varškės masę. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atidėkite į šalį.

Į varškės masę įmaišykite išbrinkusias manų kruopas. Jei norite, įdėkite saują razinų ar smulkintų džiovintų abrikosų. Galiausiai švelniai įmaišykite išplaktus baltymus – masė taps puri.Paruoštą masę supilkite į sviestu pateptą kepimo formą. Paviršių sulyginkite ir, jei norite, uždėkite kelis sviesto gabalėlius, kad paviršius gražiai apskrustų.

Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 40–50 minučių, kol apkepas taps auksinės spalvos ir vidus bus tvirtas.Leiskite apkepui šiek tiek atvėsti – tada jis bus lengviau pjaustomas. Patiekite su šaukštu grietinės, šviežiomis uogomis ar uogiene ir mėgaukitės vaikystės skoniais!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyriausybėje surengtas pasitarimas dėl pieno ir jo gaminių problemų
  2. Dietologė ragina neatsisakyti karvės pieno
  3. 6 būdai, kad pieno gaminiai tiktų valgyti ilgiau
  4. Išskirtinės kokybės pieno gaminai pranoksta įprastus
  5. Pieno gaminius rinktis derėtų ne pagal riebumą
  6. Duona – nepakeičiama stalo karalienė
  7. Šventinio stalo pažiba – kepta antis
  8. Pamiršta daržovė vėl sugrįžta ant lietuvių stalo
  9. Kokio ir kiek sviesto turėtų atsidurti ant stalo
  10. Ant Žolinės stalo – žarijose ir kepsninėje keptos bulvės
  11. Už saiką prie Velykų stalo kūnas tikrai padėkos
  12. Švečių stalo karalienė – silkė: kaip išsirinkti tinkamiausią?
  13. Lašiša pataluose ant šventinio stalo gali pavaduoti silkę
  14. Argentina atveria duris lietuviškiems pieno gaminiams
  15. Kinų importuotojai domisi lietuviškais pieno gaminiais

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ KTU bibliotekoje
Kultūra

KTU bibliotekos paveldas tapo nacionalinės reikšmės parodos dalimi

2026 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šnipas apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • klaustukas apie Ruošiamasi įrengti 275 naujas perspėjimo sirenas
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar po dešimties metų dar eisime į banko skyrių?
  • Naujas sukčių būdas: jaunuolius per socialinius tinklus vilioja registruoti SIM korteles
  • Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais
  • Čekijos Karlovi Varų kino šventėje bus parodyti penki lietuviški filmai

Kiti Straipsniai

Ledai

Visi gelato yra ledai, bet ne visi ledai – gelato: kuo skiriasi šie šalti desertai?

2026 06 27
Pienas

Nepasterizuotas pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis

2026 06 14
Kepsninė

Kepsnių metas prasideda: kada dešrelėse esantys nitritai tampa pavojingi?

2026 06 13
Rugpienis viens autentiškiausių lietuviškos virtuvės gaminių

Rūgpienis: į stalą grįžtantis lietuviškos virtuvės paveldas

2026 06 09
Daugelis lietuvių plauna mėsą prieš gaminimą, sekdami senolių pavyzdžiu. Sužinokite, kodėl specialistai tai vadina pavojinga klaida...

Protėvių įprotis, galintis pakenkti: kodėl mėsos plovimas yra pavojinga klaida

2026 06 08
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

 3 lengvi receptai, kurie padės suvartoti daugiau skaidulų kasdien

2026 05 03
Saldi bulvė

Lėkštės centre saldi bulvė – šį patiekalą jau išbandė milijonai žmonių

2026 05 02
Uogos

Naujovė – šviežių uogų „saldainiai“ ant pagaliuko

2026 05 01
Kepsninė

Kepsninėje keptų daržovių ABC: ką, kaip ir kiek laiko kepti

2026 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Šnipas apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
  • klaustukas apie Ruošiamasi įrengti 275 naujas perspėjimo sirenas
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Protingiau apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apie sveikatą gali išduoti rankos ir nagai

Kad lūpos būtų sveikos bet kokiu oru

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai