Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pamiršta daržovė vėl sugrįžta ant lietuvių stalo

www.alkas.lt
2024-03-03 11:43:48
78
PERŽIŪROS
0
Kaliaropė | pixabay.com, Ulleo nuotr.

Kaliaropė | pixabay.com, Ulleo nuotr.

Nors atrodo kaip ropė, tačiau iš tiesų tai nėra šakninė daržovė ir auga dirvos paviršiuje. Dabar net ne visi apie ją yra girdėję, juo labiau – ragavę, tačiau ji jau šimtmečius vertinama ne tik Europoje, bet ir Azijoje. Artėjant kovui, kai parduotuvėse lentynos pildomos naujomis daržovėmis, išvaizda išsiskirianti kaliaropė arba ropinis kopūstas taip pat sulaukia vis daugiau dėmesio, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

„Pavasaris jau ne už kalnų, ir tai daro reikšmingus pokyčius mitybos racione, pirkėjų elgsenoje. Vaisių, daržovių netrūksta ir žiemą, tačiau akivaizdu, kad lietuviai yra be galo išsiilgę šviežio derliaus gėrybių. Dairomasi ne tik puikiai pažįstamų morkų ar ridikėlių ryšulėlių, tačiau lietuviai linkę ir eiti naujais kulinariniais keliais, dairosi įdomesnių variantų. Pavyzdžiui, išbando savojinį kopūstą ar baltuosius ridikėlius, išskirtinės išvaizdos „Romanesco“ kopūstą ar mūsų tėvams tikriausiai geriau pažintas kaliaropes“, – pastebi V. Budrienė.

Kaliaropė, beje, irgi yra kopūstas. Dažnai šaknimi palaikoma pūpsanti jos dalis – iš tiesų didelis valgomas stiebas, kuris maloniai traškus, o skonis primena kiek saldesnį kopūstą. Pasak V. Budrienės, vienus pirkėjus patraukia jau išbandytas šių daržovių universalumas virtuvėje, kitus pirmąkart paragauti suvilioja kaina, kuri nesiekia nė euro.

„Jeigu renkatės kaliaropę pirmą kartą, prašauti yra sunku. Žiūrėkite, kad daržovė būtų tvirta, sunki pagal savo dydį. Geriausia rinktis mažesnes kaliaropes – jos paprastai būna saldesnio ir švelnesnio skonio, labai skanios ir žalios. Didesnės turės storesnę žievelę, bus labiau tinkamos kepti, troškinti“, – pirkėjams pataria V. Budrienė.

Ar reikia lupti ir kur laikyti namuose?

Kaliaropės istorija Europoje siekia maždaug XVI a. Ilgainiui ji užsitarnavo vertingos daržovės vardą: ją nėra sunku auginti, kaliaropę galima valgyti visą – tiek stiebą, tiek šaknis, ji turi labai mažai kalorijų, bet netrūksta žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

„Visų pirma, kaliaropėse yra daug vitamino C ir skaidulų, jos taip pat yra geras vitamino B-6 ir kalio šaltinis. Be to, joje gana daug vertingų mineralinių medžiagų, įskaitant varį ir manganą. Valgydami kalariopes organizmui suteiksite ir antioksidacinių junginių, kurie tokie svarbūs tinkamai kūno veiklai“, – pasakoja „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

Ne paskutinėje naudų vietoje yra ir mažas jų kaloringumas – 100 gramų kaliaropės bus mažiau nei 50 kalorijų. Tad jos gali būti skanus traškus užkandis, kai, pavyzdžiui, pabos populiarieji ridikėliai.

„Pravartu žinoti, kaip kaliaropes tinkamai laikyti namuose. Jeigu su jomis neketinate gaminti iškart, dėkite jas į daržovių stalčių šaldytuve, kur jos galės išbūti kelias savaites. Jeigu pirkote daržoves su lapais, nepamirškite jų prieš tai pašalinti ir sunaudoti per 1-2 dienas – gaminkite „pesto“, salotas. Beje, valgoma ir kaliaropių žievelė, jos nebūtina lupti. Visgi, jeigu ji jums atrodo per kieta, galite nulupti paprasčiausiu daržovių skustuku“, – sako J. Sabaitienė.

Tiks ir traškioms salotoms, sriubai, ir kaip pagrindinis patiekalas

Nemažai žmonių šviežias nedidukes kaliaropes valgo paprastai – tiesiog triauškia kaip obuolius. Tačiau šios daržovės pravers gaminant įvairiausius patiekalus: nuo salotų iki sriubų, nuo užkandžių iki sočių pagrindinių patiekalų.

„Kaliaropes skanu valgyti žalias – tiesiog supjaustyti šiaudeliais ir pasiūlyti su mėgstamu padažu, pavyzdžiui, trintos varškės, česnako ir natūralaus jogurto. Žalią ropinį kopūstą taip pat verta dėti į salotas. Jis puikiai derės su pomidorais, morkomis ir kopūstais. Norint ypač traškių salotų, ruoškite jas su kaliaropėmis, agurkais, salierais ir obuoliais. Geriausia šį mišinį patiekti su lengvu jogurto pagrindu pagamintu padažu“, – pasakoja „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.

Kaliaropėmis taip pat galima paįvairinti daržovių sriubą, iš jų gaminti maltinukus ar blynelius, trinti vietoj bulvių košės, taip pat ruošti net ir glotnučius su špinatais ir obuoliu arba bananu.

„Jei norite kaliaropę padaryti pagrindinio patiekalo žvaigžde, vienas populiariausių būdų yra ją įdaryti. Kas bus daržovės viduje, priklausys nuo jūsų: galima naudoti smulkintą mėsą, grybus, taip pat paruošti vegetarišką versiją su mocarela, natūraliu jogurtu, pomidorais ir paprikomis. Idėjų, kaip paruošti kaliaropes, yra daug, o jų privalumas ir tas, kad paprastai jie yra draugiški kišenei“, – sako kulinarijos technologė. Ji siūlo patiems įsitikinti ir išbandyti porą receptų.

Pavasarinė kaliaropių ir ridikėlių sriuba

Reikės: 2 kaliaropių, 2 kubelių daržovių sultinio, ryšulėlio ridikėlių, 2 bulvių, 1 morkos, ryšulėlio petražolių, 1 svogūno, 1 poro, gabalėlio saliero, pusės ryšulėlio krapų, pipirų, aliejaus kepimui.

Gaminame:

  1. Morką, salierą, pusę poro (tik baltą dalį), žoleles susmulkinkite. 1 kaliaropę ir bulves nulupkite, supjaustykite kubeliais. Sudėkite daržoves ir sultinio kubelius į 1,7 l vandens. Virkite, kol suminkštės. Baigiant virti įberkite pusę petražolių ir krapų, pagardinkite pipirais.

  2. Likusį porą, svogūną, ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais, kaliaropę – lazdelėmis. Porą, svogūną, kaliaropę 2 min. pakepkite aliejuje. Tada dėkite ridikėlius ir kepkite dar 2 min.

  3. Sudėkite daržoves iš keptuvės į sriubą ir užvirinkite. Kaliaropių ir ridikėlių sriubą, pabarstytą petražolėmis ir krapais, patiekite iš karto po paruošimo.

Kalariopės keptuvėje su feta ir špinatais

Reikės: 3 kaliaropių, 1 kg bulvių, 1 svogūno, 1 šaukšto rapsų aliejaus, 400 ml daržovių sultinio, 100 g 15 proc. riebumo grietinėlės, druskos, maltų baltųjų pipirų, žiupsnelio muskato riešuto, 75 g mažųjų špinatų, 70 g fetos sūrio.

Gaminame:

  1. Nulupkite kaliaropes ir bulves. Priklausomai nuo dydžio, kaliaropes perpjaukite pusiau arba ketvirčiais ir supjaustykite griežinėliais. Bulves perpjaukite pusiau ir supjaustykite griežinėliais. Svogūną nulupkite ir supjaustykite smulkiais kubeliais.

  2. Didelėje nepridegančioje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir pakepinkite svogūnus, kol taps permatomi. Sudėkite kaliaropes ir bulvių griežinėlius ir maišydami kepkite 5 minutes. Sumažinkite ugnį, supilkite daržovių sultinį, grietinėlę ir išmaišykite. Pagardinkite druska, pipirais ir žiupsneliu muskato riešuto, uždenkite ir švelniai troškinkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių, kol kaliaropės ir bulvės suminkštės.

  3. Tuo tarpu nuplaukite ir nusausinkite špinatus, sutrupinkite fetą. Daržovėms visiškai išvirus, dėkite jas į lėkštes ir užbarstykite fetos bei špinatų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kokio ir kiek sviesto turėtų atsidurti ant stalo
  2. Duona – nepakeičiama stalo karalienė
  3. Šventinio stalo pažiba – kepta antis
  4. Kiek pomidorų rūšių atsiduria ant jūsų stalo?
  5. Elgesio taisyklės prie stalo: kaip valgyti vaisius ir daržoves
  6. Ananasas – ne tik stalo puošmena
  7. Mėgstamiausia lietuvių – daržo karalienė bulvė
  8. Kopūstai – naudingi ir greitai paruošiami
  9. Šparaginės pupelės: geltonos ar žalios?
  10. Moliūgai: nuo muskatinių iki spagetinių
  11. Spalio derliui – 5 netikėti patiekalai
  12. Kodėl negalima išmesti ridikėlių lapų?
  13. Žemaitis užmojo – išsaugoti lietuvių kulinarinį paveldą
  14. Avižos lietuvių virtuvėje: kaip seni papročiai virto naujais?
  15. Į bulvių košę tiks ir obuoliai, ir moliūgai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys
  • Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“
  • Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene
  • Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

Kiti Straipsniai

Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

 3 lengvi receptai, kurie padės suvartoti daugiau skaidulų kasdien

2026 05 03
Saldi bulvė

Lėkštės centre saldi bulvė – šį patiekalą jau išbandė milijonai žmonių

2026 05 02
Uogos

Naujovė – šviežių uogų „saldainiai“ ant pagaliuko

2026 05 01
Kepsninė

Kepsninėje keptų daržovių ABC: ką, kaip ir kiek laiko kepti

2026 05 01
Vitaminų kapsules lėkštėje bandoma perpjauti su stalo peiliu prilaikant šakute...

Kas yra vitaminai ir kodėl tau jų tikrai reikia?

2026 04 29
Alergija

Alergijų daugėja: jos gali pasireikšti netikėtai

2026 04 27
Erkė

Erkės platina ne tik infekcijas – sukelia pavojingą gyvybei alergiją mėsai

2026 04 26
Kopūstas | pixabay.com, Arco-B nuotr.

Tinginių balandėliai: sotus ir jaukus patiekalas, kurį pagaminsite be vargo

2026 04 25
Maisto banko akcija

„Maisto bankui“ paaukotų gaminių vertė viršija pusę milijono eurų

2026 04 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lova, miegas

Gerai savijautai įtakos turi ir pagalvė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai