Antradienis, 3 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ilga sviesto kelionė per žmonijos istoriją

www.alkas.lt
2024-12-25 10:30:00
0
Sviestas | pixabay.com, Rodeopix nuotr.

Sviestas | pixabay.com, Rodeopix nuotr.

Sviestas, nors ir kasdienis gaminys, iš tiesų yra atskleidžiantis tūkstantmečius besitęsiančią žmonijos istoriją ir turintis išskirtinę reikšmę mūsų paveldui. Sviesto kelionė per skirtingas civilizacijas, laikus ir epochas primena amerikietiškus kalnelius. Senovės civilizacijose sviestas naudotas net kaip gydomoji priemonė, vėliau šis gaminys buvo tapęs valiuta ar mokesčiu karaliui.

Ilgainiui jis virto neatsiejama kasdienės mitybos dalimi, po to nepelnytai nurašytas, o dabar naudojamas garsiausių šefų aukščiausios klasės restoranuose. Kodėl šiais laikais sviestas vertinamas labiau nei bet kada anksčiau?

Sviesto svarbą atspindi lietuviški frazeologizmai

Kad sviestas reikšmingas ne tik kulinariniam paveldui, puikiai atskleidžia lietuvių ir kitos kalbos. Posakiai ir frazeologizmai, kuriuos naudojame, byloja apie šio gaminio svarbą mūsų kasdienybėje.

„Einasi kaip per sviestą“, „kaip sviestu patepta“ – turbūt kiekvienas lietuvis yra naudojęs tokį išsireiškimą, bandydamas apibūdinti kokį nors sklandų procesą. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Mažeikių pieninė“ vyriausioji technologė Vilma Laukytė-Staniuvienė pabrėžia, jog dabartinės gamybos technologijos leidžia suteikti produktui tokias savybes, kurios atitinka naudojamus posakius.

„Mūsų „Dvaro“ sviestas gaminamas unikalia technologija, tik iš šviežios saldžios grietinėlės. Jis išsiskiria turtingu skoniu, yra ypatingai skanus ir itin svarbu, kad tepasi lengviau nei kitas sviestas. Kitaip tariant, frazė „einasi kaip per sviestą“ iš tiesų turi prasmę“, – šypsosi vyriausioji technologė.

Sviesto kelias: nuo valiutos iki draudimų

Pirmieji rašytiniai šaltiniai rodo, kad sviestas jau buvo naudojamas senovės civilizacijose – Mesopotamijoje, Senovės Egipte ar Romoje. Kai kurie tuometiniai panaudojimo būdai nėra tokie, kokius įsivaizduojame šiais laikais. Pavyzdžiui, Senovės Romoje sviestas buvo vartojamas kaip vaistas nuo kosulio arba tepamas ant skaudančių sąnarių.

Bėgant laikui, šis gaminys įgijo ir „galių“. Viduramžių pradžioje sviestas buvo laikomas brangiu gaminiu, tad kai kuriose Europos šalyse net buvo naudojamas kaip valiuta. O, pavyzdžiui, XI a. Norvegijos karalius nurodė savo šalies gyventojams kasmet surinkti jam kibirą sviesto kaip mokestį valdovui.

Vėlyvaisiais viduramžiais sviestas jau buvo sparčiai išplitęs visoje Europoje. Valstiečiai jį vertino kaip pigų maisto šaltinį, o bajorai sviestu gardindavo virtą mėsą ir daržoves.

Lietuva sviestą netgi sugebėjo paversti gaminiu, kuris tapo šalies pasididžiavimu tarpukariu. XIX a. pabaigoje šalies žemės ūkiui pasukus pieninės gyvulininkystės kryptimi, dvarų pieninės daugiausiai gamino aukštos kokybės eksportinį sviestą ir sūrį. Atokiausiose Lietuvos vietose gamintas sviestas pasiekdavo Prancūziją, Angliją ar kitas šalis. O tarpukariu Lietuva buvo patekusi į daugiausiai sviesto eksportuojančių šalių penketuką Europoje.

Tiesa, po Antrojo pasaulinio karo, apie 1950-uosius, pasaulio požiūris į sviestą ėmė keistis. Viešai laikytasi pozicijos, kad svieste esantys sotieji riebalai sukelia širdies ligas ir didina šansus gauti širdies smūgį. Vėliau įvairios šalys, tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė, paruošė rekomendacijas, raginančias vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų, įskaitant ir sviestą.

„Pirmas ir paskutinis dalykas beveik kiekviename puode“

Tik prieš mažiau nei dešimtmetį britų medicinos žurnalas „Open Heart“ publikavo tyrimą, kuris atskleidė, kad tokių priemonių valstybės ėmėsi neturėdamos jokių svarių įrodymų apie sočiųjų riebalų žalą. O 2021-aisiais „PLOS Medicine“ žurnale išspausdintas tyrimas apskritai nupiešė visiškai kitokį scenarijų. Tyrime mokslininkai pranešė nustatę, kad svieste ar kituose pieno gaminiuose esančių riebalų vartojimas gali apsaugoti nuo širdies smūgio.

Renesansą sviestas išgyvena ne tik paprastų žmonių virtuvėse. Šis gaminys – neatsiejama garsiausių pasaulio šefų ir restoranų kulinarijos dalis. Dar prieš du dešimtmečius JAV kulinarijos guru, laidų vedėjas ir rašytojas Antonis Bourdainas pasakė: „Sviestas paprastai yra pirmas ir paskutinis dalykas beveik kiekviename puode. Todėl restoranų maistas dažnai skanesnis nei namų maistas – dėl sviesto.“

Vienas garsiausių pasaulio šefų Gordonas Ramsis prieš kelerius metus atskleidė, kad nors yra daugybė skirtingų technikų pasigaminti skanų mėsainį, pagrindinis jo patarimas svajonių mėsainiui – prieš nuimant mėsos kotletus nuo griliaus, dvi minutes juos tepti sviestu.

Šio gaminio svarba šiais laikais puikiai atsispindi ir geriausių pasaulio restoranų filosofijoje. Ne viena „Michelin“ žvaigždes turinti maitinimo įstaiga sviestą naudoja kaip būtiną patiekalo sudedamąją dalį, suteikiančią išskirtinį skonį patiekalui. Kai kurie aukšto lygio restoranai taip pat kuria savo sviesto receptus ir nuolat ieško būdų, kaip jį patiekti kuo unikaliau.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kokio ir kiek sviesto turėtų atsidurti ant stalo
  2. Ridikėliai: nauda kūnui ir… įdomi istorija
  3. 3 ypatingi būdai panaudoti sviestą gaminant skanėstus
  4. Prieš šventes – netikėti bandymai virtuvėje
  5. Naujo skonio maistui suteiks marinatai
  6. Ką sveikiausia tepti ant duonos
  7. Saulės geltonumo gaminys praturtins mitybą ne vienu vitaminu
  8. Varškė – maistingų medžiagų šaltinis
  9. Grietinė – nepamainoma ruošiant šventinį stalą
  10. Geriau miegoti padės ir… trešnės
  11. Ar visas cinamomas yra tikras?
  12. Neturintiems laiko – šviežių kopūstų „lazanija“
  13. Konservuotų agurkų sūrymas puikiai pasitarnaus virtuvėje
  14. Šylant orams atgaivins agurkų šaltsriubė
  15. Vasara – apgaulingas metas: kaip mėgautis maistu ir nepriaugti svorio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos ir Rusijos derybos Turkijoje 2025-06-02
Naujienos

Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

2025 06 02
Prezidentas susitiko su V. Zelenskiu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu

2025 06 02
Seimas
Lietuvoje

Šią savaitę Seimas išklausys Prezidento metinį pranešimą

2025 06 02
Atnaujintas kelias | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasti keliai ne tik vairuotojų galvos skausmas

2025 06 02
Vilniaus viršūnių susitikimas | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus viršūnių susitikime – dėmesys gynybai (nuotraukos)

2025 06 02
Degalinė | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Verslas prašo valdžios apsaugoti nuo azijietiškų degalų klastočių

2025 06 02
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberlų frakcija kviečia Gintautą Palucką

2025 06 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Birželį numatyti policijos patikrinimai

2025 06 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Denisas Jelisievičius apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Prezidentas susitiko su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu
  • J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Šią savaitę Seimas išklausys Prezidento metinį pranešimą

Kiti Straipsniai

Pomidorai

Pomidorai: ar žinote, kaip ilgai juos galima virti bei kepti?

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Cukrus

Cukrus – ne tik baltos smulkios granulės

2025 06 01
Vynuogės

Keli netikėti ir skanūs vynuogių panaudojimo būdai

2025 05 31
Knygos | 123rf nuotr.

Naujas technologijų puslapis atverstas knygyne: viename iš jų apsipirkti galima greičiau

2025 05 27
Lašiša

Lašiša – nebrangu, skanu ir itin naudinga

2025 05 25
Kepsninė

Kepsninėms nėra prasto oro

2025 05 24
Vokiečių gatvė

Atnaujinama viena pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių

2025 05 21
Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

2025 05 19
Kepsninė

Pavasarišką šilumą suteiks sūriu užkepti kepsniai kepsninėje

2025 05 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Denisas Jelisievičius apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ernestas apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Taupyklė | pixabay.com. Tirelire Avenue nuotr.

Kaip gyventi tvariai, neištuštinant piniginės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai