Penktadienis, 15 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

G. Kadžytė: „Paprotys lankyti ne tik kapus, bet ir giminaičius – išliko“

www.alkas.lt
2024-10-28 08:00:00
37
PERŽIŪROS
0
Žvakes degti ant kapų pradėta tik XIX amžiaus pab. | „Integrity PR“ nuotr.

Žvakes degti ant kapų pradėta tik XIX amžiaus pab. | „Integrity PR“ nuotr.

Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakes, susitiksime su seniai matytais giminėmis.

Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet ir susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais.

Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti ant kapų pradėta tik XIX amžiaus pabaigoje, iki tol kapinėse liepsnodavo Vėlinių laužai – šis paprotys iki šių laiko išliko kai kuriuose Dzūkijos kaimuose.

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė kviečia laikytis tvarumo principų:

nors parduotuvėse yra žvakių kiekvieno skoniui ir piniginei, o prieš Vėlines joms taikomos akcijos, kapų perkrauti žvakėmis nevertėtų.

Per Vėlines lankomi dar ir seniai matyti giminės

Jei anksčiau mūsų sėsliau gyvenę protėviai traukdavo tik į šalia kaimo esančias kapinaites, tai dabar nereta šeima per kelias dienas lankydama artimųjų kapus, apvažiuoja kone visą Lietuvą.

Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tai gražus Visų Šventųjų ir Vėlinių paprotys – savotiška piligrimystė.

„Anksčiau Vėlinių metas buvo labiau susietas su bažnyčios, kur buvo meldžiamasi už mirusius artimuosius, lankymu, dabar, kai visuomenė labiau sekuliarizuota, o artimieji palaidoti ne vienose kapinėse, dalis žmonių į bažnyčią nebeužsuka.

Kaip yra liudijęs etnografas Mikalojus Katkus, jau XIX amžiuje, aplankę kapus, žmonės dažnai susirinkdavo pas kurį nors giminaitį, kukliai pasivaišindavo, pagiedodavo, paminėdavo mirusiuosius.

Tai laikais Vėlinių laikotarpis apimdavo visą lapkričio mėnesį, tad tekdavo pasisvečiuoti ne vienuose namuose.

Gražina Kadžytė | „Integrity PR“ nuotr.
Gražina Kadžytė | „Integrity PR“ nuotr.

Į tokius susibūrimus vesdavosi ir vaikus, jiems senoliai papasakodavo ir apie gimines, ir apie gimtąsiais vietas – taip būdavo gražiai perduodama gyvoji istorija“, – teigia etnologė.

Pasak G. Kadžytės, svečiavimosi pas gimines, aplankius kapus, tradicija yra išlikusi iki šiol – iš toliau atvykstantys giminaičiai jau iš anksto susitaria, pas kurį pusbrolį, pusseserę ar dėdę užsuks kavos išgerti.

„Per Kūčias prie stalo susėda tik šeima, o per Vėlines yra galimybė aplankyti seniai matytus tolimesnius gimines.

Žinau, kad negalėdami atvykti į gimtinę pirmosiomis lapkričio dienomis, kartais kremtasi mūsų emigrantai, bet jiems patarčiau Vėlinių vakarą bent peržiūrėti mirusių artimųjų nuotraukas, prisiminti šviesias jų gyvenimo akimirkas.

Labai sveikintinas yra giminės istorijos rašymas:

kartais atsiminimus surašo patys giminės senoliai arba juos pakalbinę jaunesnieji“, – pastebi G. Kadžytė.

Tamsoje liepsnelėmis nušvitusios kapinės stebina užsieniečius

Pasak etnologės, iki šiol kai kuriuose Dzūkijos kaimų kapinėse dar deginami Vėlinių laužai – tai itin senas mūsų paprotys.

„Ji tikrai verta išlikimo ir atgaivinimo, nes laužuose buvo sudeginamos nukritusios medžių šakos, kankorėžiai, seni nebenaudojami mediniai kryžiai.

Be to, laužą reikėdavo prižiūrėti, tad prie jo ilgiau pabūdavo, pasimelsdavo, pagiedodavo, pasikalbėdavo tos bendruomenės žmonės.

Dzūkai ant savo smiltynėlių visuomet gyveno vargingiau, bet turbūt sutelkčiau, nes išlaikė Vėlinių laužų paprotį, taip kaip žemaičiai mums išsaugojo Užgavėnes, o aukštaičiai – Jonines“, – pasakoja žinovė.

Anot G. Kadžytės, žvakučių kapinėse mada atėjo ne taip seniai – XIX a. pabaigoje.

Ji, aišku, šiek tiek pasikeitė, nes anksčiau žvakės buvo paprastos, vaškinės, namų darbo, tad žmonės prie kapų, rūpindamiesi, kad jos neužgestų ir visai sudegtų, pabūdavo ilgiau.

„Kai sutemus važiuoji pro kapines Vėlinių vakarą, ta liepsnelių jūra tiesiog užburia. Ypač jei jos, didelės, senos, kaip Rasų kapinės Vilniuje.

Pastebiu, kad praeityje kapines žmonės labiau lankydavo šeimomis, dabar vyresnieji dažniau ateina į jas dieną, jaunimas – jau sutemus.

Žinau, kad daugelis studentų nusiveda į žiburiuojančias liepsnelėmis kapines Lietuvoje studijuojančius bičiulius užsieniečius, kuriems tas vaizdas, sako, palieka neišdildomą įspūdį“, – pažymi G. Kadžytė.

Pasak etnologės, kalbėdami apie Vėlines, mūsų protėviai atskleisdavo savo poetinę prigimtį.

„Vyresnieji dažnai norėdavo vaikams pateikti pasaulį kaip pasaką, todėl pasakodavo, kad žvaigždės danguje – tai vėlių langeliai, per kuriuos jos žiūri į Žemę.

Kita vertus, tai būdavo ir mokomoji priemonė atgrasyti jaunimą nesišlaistyti naktimis, kad nepakliūtų į bėdą:

jie būdavo perspėjami, kad sutemus nėra ko klaidžioti tiek tamsoje, tiek po kapines, nes tai vėlių laikas“, – sako senųjų papročių žinovė.

Kviečia sutaupyti apsiperkant Vėlinėms

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pasakoja, kad jau nuo spalio pradžios prekybos centruose išauga žvakių, žvakidžių bei dirbtinių gėlių pardavimai, o paklausiausios išlieka tradicinės baltos spalvos žvakės bei dirbtinių gėlių kompozicijos.

„Pastebime, jog Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms pirkėjai visada ruošiasi itin atsakingai ir ieško galimybių žvakių įsigyti pigiau.

Jau spalio pradžioje dairomasi baltų žvakių ir įvairaus dydžio žvakidžių, kurių perkama net po kelias dešimtis.

Kaip tik iki lapkričio 4 d. kapų žvakėms „Rimi“ parduotuvėse, perkant su lojalumo kortele, taikoma net 50 proc. nuolaida.

Šiais metais mažiausių žvakių kaina su nuolaida kainuos pigiau ir sieks vos 0,17 Eur. Didesnės, stikliniame indelyje, kainuos nuo 0,99 Eur.

Tad apgalvojus, kiek ir kokių jų reikės, jau verta užsukti į „Rimi“ prekybos centrus ir sutaupyti“, – kviečia E. Krasauskienė.

Atstovė pastebi, jog ir šiais metais pirkėjų poreikiai nesikeičia, daugiausia nuperkama baltų, kiek mažiau – raudonų žvakių: „Tai klasikinės spalvos, kurioms lietuviai teikia pirmenybę.

Be to, daugeliui pirkėjų svarbi ne tik spalva, bet ir žvakės ilgaamžiškumas bei kaina. Jiems galime pasiūlyti žvakių, degančių net iki 100 valandų, bei žvakių stikliniuose indeliuose, kuriuos vėliau galima papildyti.

Kadangi pirkėjai taip pat dažnai ieško, kuo papuošti kapus pigiau, siūlome įsigyti dirbtinių gėlių kompozicijų bei vazų – tiek pastatomų, tiek įsmeigiamų į žemę.

Lietuviai ant artimųjų kapų deda ne tik dirbtines, bet ir gyvas gėles, kurias „Rimi“ prekybos centruose siūlysime Vėlinių ir Visų šventųjų dienomis.“

Atkreipia dėmesį į tvarumą

Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė siūlo pagalvoti apie tai, kad po Vėlinių kapinėse lieka didžiuliai kiekiai stiklo ir plastiko atliekų:

„Skaičiuojama, kad kasmet per šias dienas kapinėse paliekama milijonai stiklinių ar plastikinių žvakidžių, kurios, deja, vėliau tampa tūkstančiais tonų atliekų.

Taigi, reikėtų paieškoti tvaresnių būdų, kaip pagerbti savo mirusius artimuosius. Pavyzdžiui, rinktis daugkartines stiklines žvakides su pakeičiamais įdėklais – taip pigiau papuošite kapą ir nesukursite naujų atliekų.“

Kadangi prie kapinių paprastai rūšiavimo konteinerių nebūna, kapų puošimo atliekas, pasak ekspertės, geriau parsivežti namo ir išrūšiuoti:

„Renkantis augalus, natūralūs, visžaliai sodinukai visada bus geriau nei plastikinės ir aplinką mikroplastiku teršiančios gėlės.

Šiais metais parduotuvėse turėsime įvairių dydžių ir spalvų gyvų kompozicijų, kurios atitinks kiekvieno skonį ir padės sutaupyti.“

Visus „Rimi“ patarimus, kaip sumaniai apsipirkti ir sutaupyti rasite keliose vietose:

prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Etnologė G. Kadžytė apie artėjančias Vėlines: dzūkai ateities kartoms išsaugojo išskirtinius protėvių papročius
  2. Etnologė G. Kadžytė apie Velykų papročius: Tai toli gražu ne tik kiaušinių ridenimas
  3. Etnologė: per Vėlines kelti puotą – užmirštas paprotys
  4. Šiaudinių sodų rišimo paprotys – pakeliui į UNESCO
  5. 5 patarimai, kaip kapus tvarkyti tvariau
  6. Aplinkosaugininkai kapus ragina puošti saikingai
  7. Šiauliai siekia perkelti sovietinių karių kapus
  8. Kapinių skaitmeninimo sistema padeda atrasti artimųjų kapus
  9. Rūpestis gamta – primirštas Vėlinių paprotys
  10. Spalio pabaigoje Šeimų romuva kviečia į renginius, skirtus Vėlinėms
  11. Seimas spręs, ar Vėlines skelbti nedarbo diena
  12. Vėlinių išvakarėse bus pagerbiami žuvę Lietuvos gynėjai, nusipelnę Lietuvai žmonės
  13. 2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui
  14. Vėlinių (Ilgių) žygiai
  15. Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį TIESIOGIAI NUO 14 val.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Naujas žvilgsnis į Lietuvos gelmių turtus
Kultūra

Pažinkime savo žemę: naujas žvilgsnis į Lietuvos gelmių turtus

2026 05 15
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Prezidentas vetavo Klaipėdos uosto pokyčių įstatymą

2026 05 14
Infrastruktūros darbai
Lietuvoje

Palemone plečiama karinio mobilumo infrastruktūra

2026 05 14
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Ministerija stabdo paramą mokymų organizatoriams, pradėtas tyrimas

2026 05 14
Žvejyba
Lietuvoje

Įsigalioja svarbūs žvejybos taisyklių pakeitimai

2026 05 14
Pratybos
Lietuvoje

Griežtinami reikalavimai šauliams

2026 05 14
A. Stubas ir G. Nausėda
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Suomijos prezidentas

2026 05 14
Sveikata
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už neteisėtas priemokas

2026 05 14
Mikrofonas
Lietuvoje

LRT programų pirkimą prižiūrės Viešųjų pirkimų tarnyba

2026 05 14
Naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje
Lietuvoje

Beveik pusę naudingųjų iškasenų gavybos Lietuvoje sudaro žvyras

2026 05 14
Dauglaukio kapinyne aptikti archeologiniai radiniai
Istorija

Kviečia virtuali paroda – romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) atspindžiai Dauglaukio kapinyne

2026 05 14
Ukrainoje, Palanoko pilyje įsikūrusiam Mukačevo miesto istorijos muziejus
Istorija

Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

2026 05 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • +++ apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • +++ apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Rimgaudas apie Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pažinkime savo žemę: naujas žvilgsnis į Lietuvos gelmių turtus
  • Prezidentas vetavo Klaipėdos uosto pokyčių įstatymą
  • Palemone plečiama karinio mobilumo infrastruktūra
  • Ministerija stabdo paramą mokymų organizatoriams, pradėtas tyrimas

Kiti Straipsniai

Naujas žvilgsnis į Lietuvos gelmių turtus

Pažinkime savo žemę: naujas žvilgsnis į Lietuvos gelmių turtus

2026 05 15
Klaipėdos uostas

Prezidentas vetavo Klaipėdos uosto pokyčių įstatymą

2026 05 14
Pratybos

Griežtinami reikalavimai šauliams

2026 05 14
Sveikata

Griežtinama atsakomybė už neteisėtas priemokas

2026 05 14
Mikrofonas

LRT programų pirkimą prižiūrės Viešųjų pirkimų tarnyba

2026 05 14
Naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje

Beveik pusę naudingųjų iškasenų gavybos Lietuvoje sudaro žvyras

2026 05 14
Dauglaukio kapinyne aptikti archeologiniai radiniai

Kviečia virtuali paroda – romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) atspindžiai Dauglaukio kapinyne

2026 05 14
Ukrainoje, Palanoko pilyje įsikūrusiam Mukačevo miesto istorijos muziejus

Gediminaičių istorija, jungianti Lietuvą ir Ukrainą

2026 05 14
Pietų Lietuvos partizanai vyksta į suvažiavimą. 1949 vasaris

Gegužės 16-ąją – samaningi žygiai Lietuvos laisvės kovotojams atminti

2026 05 14
Sovietų armijos išvedimas

Maištaujantis jaunimas sovietų Lietuvoje

2026 05 14

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • +++ apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • +++ apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Rimgaudas apie Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Šok į tėvų klumpes“ dešimtmečio šventėje – apdovanojimai ir Lietuvos rekordas

„Šok į tėvų klumpes“ dešimtmečio šventėje – apdovanojimai ir Lietuvos rekordas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai