Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas tradiciją, Prezidento rūmų Kolonų salėje atidarė konferenciją „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir lietuvių kalba“, skirtą Konstitucijos 32-osioms metinėms paminėti. Šiemet renginio dalyviai susirinko aptarti Konstitucijos santykio su lietuvių kalba.
Pasak šalies vadovo, svarbiausias bet kurios kalbos gyvybingumo ir atsinaujinimo šaltinis yra šeima. Būtent šeimoje ne tik išmokstama pačios kalbos, bet ir paklojami jos struktūruojamo mąstymo pagrindai.
„Esu nuoširdžiai dėkingas daugybei lietuvių šeimų, taip pat mūsų mokytojams, lietuvių kalbos puoselėtojams ir mokslininkams, kurie sugebėjo išsaugoti lietuvišką žodį per visas okupacijas, draudimų laikotarpius, priespaudos metus. Daugybė žmonių pasiekė, kad lietuvių kalba atlaikytų visus iššūkius ir galiausiai įsitvirtintų kaip valstybės pamatas, vienijantis ir bendram darbui buriantis lietuvių tautą“, – savo kalboje sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad lietuvių kalbos stiprybė ir tolesnis augimas šiandien taip pat tiesiogiai priklauso nuo kasdienio darbo su jaunimu. Globalizacijos sąlygomis didžiosioms kalboms vis labiau spaudžiant mažesnes, tampa dar svarbiau palaikyti jaunosios kartos susidomėjimą savo gimtąja kalba, atskleisti lietuvių kalbos unikalumą.
„Nuo pat 1794 metų, kai Lietuvos sukilėliai pirmą kartą lietuviškai išleido atsišaukimą, mūsų politinė tauta vis geriau pažino ir vertino savo laisvės kalbą. Knygnešių ir daraktorių rankose lietuviškas raštas virto išties galinga, sunkiai sulaikoma švietimo ir išsivadavimo priemone. Su lietuvišku žodžiu lūpose Nepriklausomybę skelbė tiek Vasario 16-osios, tiek ir Kovo 11-osios signatarai“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, ypatingą lietuvių kalbos statusą atspindi ir Konstitucija, kurios preambulė skelbia, kad Konstituciją priėmė ir paskelbė lietuvių tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius. Neatsitiktinai tik referendumu gali būti pakeista Konstitucijos 14 straipsnio nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
„Atkūrę Nepriklausomybę, tikrai nemažai nuveikėme stiprindami lietuvių kalbą. Per šį laikotarpį įtvirtintas konstitucinis ir kitas teisinis reguliavimas, pradėjo veikti valstybės politiką lietuvių kalbos srityje formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, lietuvių kalba įsitvirtino švietimo ir mokslo įstaigose“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Yra neatliktų darbų
Nepaisant jau nuveiktų darbų, Prezidentas išskyrė sritis, kuriose dar yra neatliktų darbų. Vis dar nepriimtas valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, nors toks poreikis dar 2012 metais buvo apibrėžtas Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme. Be to, esamas teisinis reguliavimas neatliepia asmenų su negalia, visų pirma mūsų kurčiųjų bendruomenės narių, interesų.
Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. Tomas Davulis, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Žebrauskienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas.
Leidus Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes nelietuviškai, buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija (kartu su trimis ankstesniais KT išaiškinimais). Tas valstybinę kalbą paminantis, antilietuviškas ir antikonstitucinis asmenvardžių rašybos įstatymas turi būti panaikintas.
Manau, dar ne tokių dalykų išvysime, į valdžią atėjus Socialdemokratams, Žemaitaičio Nemuno aušrai, Karbauskio valstiečiams, Skvernelio demokratams, kurie II Seimo rinkimų ture susivienijo su Tomaševskio partija. Štai Blinkevičiūtė ir Skvernelis Vilniaus rajone Riešės aplylinkėje remia Tomaševskio partijos kandidatą W.Urban, nes atseit,sutampa vertybės, nors mokyklų ir darželių, kur mokoma ir ugdoma valstybine lietuvių kalba galimai ir toliau trūksta?
Kodėl, gi, Jūsų Ekscelencija Lietuvos Prezidente Gitanai Nausėda, valstybinę kalbą paminantis ir antikonstitucinis asmenvardžių rašymas, šiurkščiai pažeidžiantis Konstituciją (kartu su trimis ankstesniais KT išaiškinimais) bei antilietuviškas valstybinę lietuvių kalbą paminantis ir leidžiantis piliečių pasuose rašyti pavardes nelietuviškai, dekretu patvirtinote pats? Atgailaudamas dėl to, manyčiau, savo nušalinimui nuo Prezidento posto apkaltą turėtumėt paskelbti pats sau nedelsiant. Šalis be vadovo neliktų, nes laikinai einančia Prezidento pareigas valstybėje automatiška tuomet perimtų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė. Ar ne?
Na ir ką tokia konferencija gali duoti? Vargu ar joje bus kalbama apie valstybės kūrimą, lietuvių kalbos apgynimą nuo slenkančio lenkinimo. Juk visai neseniai buvo įvestos trys svetimos raidės, kalbama apie diakretinių ženklų įvedimą, bjaurojami asmenvardžiai.. Lietuvių jalbos griovimas vyksta. Vilniuje su lauko antena silpnokai matoma LRT ir LRT plius TV programos, bet 7 lenkiškos TV programos matomos puikiai. Nesimato ženklų apie valstybės rimtą kūrimą ir jos stiprinimą. Gan gerai matosi visų lygių valdžių nusikalstamo turtėjimo pasireiškimai.
Konstitucinis Teismas leido Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti Lenkijos valstybine kalba. Sprendimas buvo priimtas A. Dudos atvykimo išvakarėse. Lietuvos Konstitucija lietuvių kalbos neapgynė. Ne dėl kalbos apsaugos ir šita konferencija. Reikėjo renginio, tai ir pasidarė. Gražiai pašnekėjo ir išsiskirstė. Tuoj pradės lenkai diakritikų klausimą vėl kelt Seime. Bent vienas viešai prieštarausit? Ginsit lietuvių kalbos teises?
Manau, gretai kils ir vietovių ir gatvių pavadinimų rašymas ir nelietuvių kalbomis, taip pat nevalstybinių kalbų vartojimo valstybinėse įstaigose klausimas. Sprendžiant iš balsavimų tam pritaria Socialdemokratų partija, o dabar,panašu,net ir Žemaitaičio Nemuno aušros dabartiniai nariai ( Širinskienė) ir Skvernelio demokratai ( nors ne visi- Targamadzė ir Nagienė nepritarė ).
Kaip taip gali būti, mano supratimu, šventvagiškai veikiant lietuvių kaip valstybinės kalbos teisių atžvilgiu, atidarinėti jai skirtas konferencijas. Vyrai moterys, kas čia darosi – galvose dangus su žeme maišosi?! …
Klauskit Blinkevičiūtės ir Skvernelio,kurie remia Tomaševskio partijos kandidatą W,Urbaną Vilniaus rajone antrame Seimo rinkimų ture prieš konservatorę Ulbinaitę.
YouTube: Кто они, американские идиоты?
Kita kanferencija . Ėlėrtė labai rėkomėndavo ir rėklamavo :
REDA. Forumas už kalbos demokratiją’2024
Čia tos pačios kurvos, kurios pernai organizavo propagandinį išpuolį prieš VKI viršininką Valotką. Tada dar nežinojau kas ten per organizacija. Dabar jau aišku, kad organizacija veikia neatsitiktinai ir kryptingai, pagal gerai žinomą ideologiją ir destrukcijos planą.
Lietuvos atveju kalbos santykis su Konstitucija yra visiškai aiškus. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybės suverenu yra tauta. Be to, akivaizdu, kad kalba yra skiriamuoju šiuo atveju lietuvių tautiškumo požymiu, taigi ji yra ir lietuvių kaip tautos suverenumo subjekto organiniu elementu. Pagal Konstituciją valstybinė yra lietuvių kalba, tad valstybės gyvenime užleidžiant vietą svetimoms kalboms yra kartu užleidžiamas ir lietuvių tautos valstybinis suverenumas, – pažeidžiama Konstitucija. Tokiu atveju derėjo pasakyti, kad kol nėra priimtas valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, įstatymų dėl svetimų kalbų politikos partijoms nederėtų imtis. Tad Konferencijoje tai, kas šiuo atveju svarbiausia, beje, liko nepasakyta.