Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

LNDM V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės M. Prymačenko paroda

www.alkas.lt
2024-10-14 09:00:00
1
Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Spalio 15 d., antradienį, 18 val. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma vienos garsiausių Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) kūrinių paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Pristatoma kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus. Paroda Vilniuje veiks iki 2025 m. kovo 2 d., o gegužę, papildyta šiuo metu restauruojamais kūriniais, bus atidaryta LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. 

„Su Ukrainos muziejais bendradarbiaujame nuo pat plataus masto karo veiksmų pradžios 2022 m. vasarį. Per šiuos metus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su partneriais rinko paramą Ukrainos muziejams, saugiai į Lietuvą pervežė muziejines vertybes, jas tyrė, restauravo, skaitmenino ir pristatė visuomenei.

Marijos Prymačenko paroda – dešimtoji iniciatyva. Simboliška, kad šia paroda atveriame duris į taikų, saulėtą ir jaukų dailininkės pasaulį ir kviečiame prisidėti prie jo tolesnio išsaugojimo“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas
Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas

Nuo 2022 m. M. Prymačenko kūriniai, tapę karo niokojamos Ukrainos kultūros simboliais, jau eksponuoti Dresdeno, Kyjevo, Londono, Niujorko, Varšuvos, kitų miestų muziejuose ir galerijose. 2022 m. balandį M. Prymačenko kūrinys „Mano namai, mano tiesa“ (1989) paramos Ukrainai aukcione buvo parduotas už 110 000 Eur. O paveikslo „Balandis išskleidė sparnus ir prašo taikos“ (1982) atvaizdai pasklido internete, plakatuose ir palaikymo žinutėse. 

Ukrainos nacionalinė legenda 

„Marijos Prymačenko kūryba – tai pasakojimas apie Ukrainą, apie ukrainietišką pasaulį, kuriame yra daug vietos viskam, kas gyva, gera ir gražu. Jos menas liudija ukrainiečių tapatybę pasauliniu lygmeniu. Žmonės intuityviai jaučia jos darbų unikalumą“, – pasakoja vienas iš M. Prymačenko albumo sudarytojų, buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. 

„Vizionieriška menininkės kūryba yra tapusi legenda ir atpažįstamu ukrainietiškos kultūros simboliu. Savamokslė tautodailininkė yra viena mėgstamiausių šalies menininkių. Jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o kūriniai – iliustruotas pasakų knygas, pašto ženklus, animacinius filmukus.

Net šešiolika Ukrainos atminties institucijų saugo M. Prymačenko darbų kolekcijas, jos kūrybos parodos rengiamos visame pasaulyje“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė dr. Ilona Mažeikienė. 

Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.
Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.

Vilniuje atidaroma paroda – pirmasis tokios apimties menininkės pristatymas Lietuvoje. Eksponuojama 60 kūrinių iš 100 evakuotų darbų kolekcijos. 

Prymačenko gimė 1909 m. Bolotnios kaime, Polesės regione. Vaikystėje persirgtas poliomielitas ilgainiui įkalino ją namuose, tačiau neužvėrė kelių kūrybiškai saviraiškai. 1930-aisiais savamokslė menininkė jau buvo žinoma siuvinėtoja ir tapytoja, o 1937 m. jos darbai eksponuoti Ukrainos tautodailės parodoje ir apdovanoti pagrindiniu prizu. 

„Gyvendama uždarą gyvenimą ji susikūrė erdvų vaizduotės pasaulį, kurį apgyvendino realiais ir įsivaizduojamais gyviais, augalais, žmonėmis. Jame įžeminta valstietiška buitis sugyvena su vizionieriška estetika, dramatiškais XX a. socialiniais įvykiais ir nuo realybės atitrūkusiomis fantazijomis.

M. Prymačenko paveiksluose gausu metaforų ir simbolių, senojo Polisės regiono folkloro, legendų, mitologinių būtybių, komponuojamų ornamento principu“, – apie menininkę pasakoja I. Mažeikienė. 
 
Šešis savo gyvenimo dešimtmečius M. Prymačenko praleido gimtajame kaime. Ten išgyveno Holodomorą, Antrąjį pasaulinį karą, šeimos narių netektis, Černobylio katastrofą, sulaukė Ukrainos nepriklausomybės.  

2022 m. rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sudegintas Ivankovo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame saugoti M. Prymačenko kūriniai. Dalis darbų žuvo, o kitus iš degančio pastato išgelbėjo vietos gyventojai.  

Dedikacijų poezija  

Prymačenko savo šešiasdešimtojo gimtadienio proga nutapyto paveikslo nugarinėje pusėje pirmą sykį užrašė dedikaciją. Nuo to laiko panašių tekstų, paaiškinimų, eiliuotų įrašų, patarlių atsirasdavo dažno kūrinio reverse. Šiuos užrašus į lietuvių kalbą išvertė poetė Jurgita Jasponytė. 

Viename jų siunčiamas sveikinimas Kyjevui: „Dovanoju tau Kyjeve / gėlių iš Polesės / ir skaisčią Saulę ir taikų dangų / ir žemę su varpom ir žiedais“ (1982).  

Kitame – pasakojamas smaližės nuotykis: „Virtinėliai lentynėlėj / aš į juos dairausi užgesino / mergos šviesą sugulė / miegoti aš už tų virtinių / ir bėgte iš gryčios / per tris aptvarus nubėgau / užkliuvau moliūguos / pridariau iškados“ (1979). 

Iš menininkės ranka užrašytos dedikacijos kilo parodos pavadinimas: „Brangūs draugai / dovanoju jums Saulę / ir saulėtą meną / kas man rašote laiškus / ir mylite meną didžiausiai / dėkui jums dovanoju / savo puokštę / ir dovanai Saulė lai šviečia / visiems žmonėms ant Žemės / kad būtų taika  Žemėj“ (1978). 

Karo žaizdos saulėtame pasaulyje 

Į Lietuvą atkeliavo 100 kūrinių kolekcija, tačiau spalio 15 d. atidaromoje parodoje bus eksponuojama tik 60 rinktinių M. Prymačenko guašu tapytų kompozicijų. Dalis evakuotų kūrinių buvo itin prastos būklės, todėl LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai iškart nutarė juos restauruoti ir konservuoti, taip prisidedant prie Ukrainos ir pasaulio kultūros paveldo išsaugojimo.   

„Ukrainos muziejai, o su jais Ukrainos ir pasaulio kultūra patiria nuolatinę grėsmę būti sunaikinti“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Skaistis Mikulionis. 

Kūrinius 2022 m. ekstremaliomis sąlygomis vežant į saugojimo vietą Ukrainoje, skilo apsauginiai stiklai ir suraižė paveikslus. 

Lydinti renginių ir kūrybinių užsiėmimų programa lietuvių ir ukrainiečių kalbomis 

Parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ papildo animacinių filmų, edukacinių ir ekskursinių veiklų programos, paskaitų ciklas. Ugdančių veiklų ir ekskursijų programa parengta bendradarbiaujant su ukrainietėmis Svitlana Matvieienko ir Iryna Bila. Kūrybiniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams, pritaikytos žmonėms su negalia.  

Meno istorikė I. Bila ves ekskursijų-paskaitų ciklą „Marijos Prymačenko pasaulis“ ukrainiečių kalba: spalio 26 d. 13 val., lapkričio 9 d. 13 val., lapkričio 30 d. 11 val., gruodžio 13 d. 17 val., gruodžio 21 d. 11 val. 

Renginių ir kūrybinių užsiėmimų programą galima užsisakyti čia.

Parodos „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ atidarymo renginyje du kūrinius atliks akordeonistas Tadas Motiečius: XX a. Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ ir Vokietijos baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho „Itališką koncertą BWV 971“ (2 dalį). 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. IX Pasaulio žemaičių dailės paroda atidaroma Plungėje
  2. Japonijoje 2026 m. ketinama surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą
  3. Atidaryta Nidos menininkų paroda Arenšopo meno muziejuje Vokietijoje
  4. Artėja IX Pasaulio žemaičių dailės parodos pristatymas Vilniuje
  5. MO muziejus kviečia pasaulio dailės istorijoje pamatyti lietuvius
  6. Kaune – studijos „Noriu tapyti“ narių darbų paroda
  7. Kviečia N. Čiurlionytės tapybos darbų paroda „Angelų vienybė“
  8. Izoliatoriuje bausmę atliekančių nepilnamečių netradicinė tapybos paroda
  9. Atidaryta dailininkės A. Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose
  10. Kviečia Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda „Veidai ir dvasios“
  11. Seime pristatoma A. Bartkutės-Deviatnikovos tapybos paroda „Virsmas“
  12. Panevėžyje – Alisos Palavenis tapybos paroda „Eukalipto įkvėpta“
  13. Klaipėdoje – galimybė susipažinti su 10 žymiausių pasaulio impresionistų kūryba
  14. Tapybos ir filosofijos jungtis
  15. Dailininko V. Kašinsko kūrybinė vizija išreikšta labai ribotame plotelyje!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. 1 says:
    8 mėnesiai ago

    1

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dailės terapija | lsveikata.lt nuotr.

Dailės terapija: už žmogų prakalba kūriniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai