Penktadienis, 17 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

LNDM V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės M. Prymačenko paroda

www.alkas.lt
2024-10-14 09:00:00
33
PERŽIŪROS
1
Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Marijos Prymačenko dailės paroda | lndm.lt nuotr.

Spalio 15 d., antradienį, 18 val. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma vienos garsiausių Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko (1909–1997) kūrinių paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Pristatoma kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus. Paroda Vilniuje veiks iki 2025 m. kovo 2 d., o gegužę, papildyta šiuo metu restauruojamais kūriniais, bus atidaryta LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. 

„Su Ukrainos muziejais bendradarbiaujame nuo pat plataus masto karo veiksmų pradžios 2022 m. vasarį. Per šiuos metus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kartu su partneriais rinko paramą Ukrainos muziejams, saugiai į Lietuvą pervežė muziejines vertybes, jas tyrė, restauravo, skaitmenino ir pristatė visuomenei.

Marijos Prymačenko paroda – dešimtoji iniciatyva. Simboliška, kad šia paroda atveriame duris į taikų, saulėtą ir jaukų dailininkės pasaulį ir kviečiame prisidėti prie jo tolesnio išsaugojimo“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas
Marija Prymačenko su sūnumi Fedir apsupta savo kūrinių | Labdaros fondas M. Prymačenko šeimos kūrybos paveldas

Nuo 2022 m. M. Prymačenko kūriniai, tapę karo niokojamos Ukrainos kultūros simboliais, jau eksponuoti Dresdeno, Kyjevo, Londono, Niujorko, Varšuvos, kitų miestų muziejuose ir galerijose. 2022 m. balandį M. Prymačenko kūrinys „Mano namai, mano tiesa“ (1989) paramos Ukrainai aukcione buvo parduotas už 110 000 Eur. O paveikslo „Balandis išskleidė sparnus ir prašo taikos“ (1982) atvaizdai pasklido internete, plakatuose ir palaikymo žinutėse. 

Ukrainos nacionalinė legenda 

„Marijos Prymačenko kūryba – tai pasakojimas apie Ukrainą, apie ukrainietišką pasaulį, kuriame yra daug vietos viskam, kas gyva, gera ir gražu. Jos menas liudija ukrainiečių tapatybę pasauliniu lygmeniu. Žmonės intuityviai jaučia jos darbų unikalumą“, – pasakoja vienas iš M. Prymačenko albumo sudarytojų, buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. 

„Vizionieriška menininkės kūryba yra tapusi legenda ir atpažįstamu ukrainietiškos kultūros simboliu. Savamokslė tautodailininkė yra viena mėgstamiausių šalies menininkių. Jos atvaizdas puošia šalies banknotus, o kūriniai – iliustruotas pasakų knygas, pašto ženklus, animacinius filmukus.

Net šešiolika Ukrainos atminties institucijų saugo M. Prymačenko darbų kolekcijas, jos kūrybos parodos rengiamos visame pasaulyje“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė dr. Ilona Mažeikienė. 

Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.
Marija Prymačenko, Kukurūzų arklys kosmose, 1978. Popierius, guašas. | LNDM nuotr.

Vilniuje atidaroma paroda – pirmasis tokios apimties menininkės pristatymas Lietuvoje. Eksponuojama 60 kūrinių iš 100 evakuotų darbų kolekcijos. 

Prymačenko gimė 1909 m. Bolotnios kaime, Polesės regione. Vaikystėje persirgtas poliomielitas ilgainiui įkalino ją namuose, tačiau neužvėrė kelių kūrybiškai saviraiškai. 1930-aisiais savamokslė menininkė jau buvo žinoma siuvinėtoja ir tapytoja, o 1937 m. jos darbai eksponuoti Ukrainos tautodailės parodoje ir apdovanoti pagrindiniu prizu. 

„Gyvendama uždarą gyvenimą ji susikūrė erdvų vaizduotės pasaulį, kurį apgyvendino realiais ir įsivaizduojamais gyviais, augalais, žmonėmis. Jame įžeminta valstietiška buitis sugyvena su vizionieriška estetika, dramatiškais XX a. socialiniais įvykiais ir nuo realybės atitrūkusiomis fantazijomis.

M. Prymačenko paveiksluose gausu metaforų ir simbolių, senojo Polisės regiono folkloro, legendų, mitologinių būtybių, komponuojamų ornamento principu“, – apie menininkę pasakoja I. Mažeikienė. 
 
Šešis savo gyvenimo dešimtmečius M. Prymačenko praleido gimtajame kaime. Ten išgyveno Holodomorą, Antrąjį pasaulinį karą, šeimos narių netektis, Černobylio katastrofą, sulaukė Ukrainos nepriklausomybės.  

2022 m. rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sudegintas Ivankovo istorijos ir kraštotyros muziejus, kuriame saugoti M. Prymačenko kūriniai. Dalis darbų žuvo, o kitus iš degančio pastato išgelbėjo vietos gyventojai.  

Dedikacijų poezija  

Prymačenko savo šešiasdešimtojo gimtadienio proga nutapyto paveikslo nugarinėje pusėje pirmą sykį užrašė dedikaciją. Nuo to laiko panašių tekstų, paaiškinimų, eiliuotų įrašų, patarlių atsirasdavo dažno kūrinio reverse. Šiuos užrašus į lietuvių kalbą išvertė poetė Jurgita Jasponytė. 

Viename jų siunčiamas sveikinimas Kyjevui: „Dovanoju tau Kyjeve / gėlių iš Polesės / ir skaisčią Saulę ir taikų dangų / ir žemę su varpom ir žiedais“ (1982).  

Kitame – pasakojamas smaližės nuotykis: „Virtinėliai lentynėlėj / aš į juos dairausi užgesino / mergos šviesą sugulė / miegoti aš už tų virtinių / ir bėgte iš gryčios / per tris aptvarus nubėgau / užkliuvau moliūguos / pridariau iškados“ (1979). 

Iš menininkės ranka užrašytos dedikacijos kilo parodos pavadinimas: „Brangūs draugai / dovanoju jums Saulę / ir saulėtą meną / kas man rašote laiškus / ir mylite meną didžiausiai / dėkui jums dovanoju / savo puokštę / ir dovanai Saulė lai šviečia / visiems žmonėms ant Žemės / kad būtų taika  Žemėj“ (1978). 

Karo žaizdos saulėtame pasaulyje 

Į Lietuvą atkeliavo 100 kūrinių kolekcija, tačiau spalio 15 d. atidaromoje parodoje bus eksponuojama tik 60 rinktinių M. Prymačenko guašu tapytų kompozicijų. Dalis evakuotų kūrinių buvo itin prastos būklės, todėl LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai iškart nutarė juos restauruoti ir konservuoti, taip prisidedant prie Ukrainos ir pasaulio kultūros paveldo išsaugojimo.   

„Ukrainos muziejai, o su jais Ukrainos ir pasaulio kultūra patiria nuolatinę grėsmę būti sunaikinti“, – pasakoja vienas parodos kuratorių Skaistis Mikulionis. 

Kūrinius 2022 m. ekstremaliomis sąlygomis vežant į saugojimo vietą Ukrainoje, skilo apsauginiai stiklai ir suraižė paveikslus. 

Lydinti renginių ir kūrybinių užsiėmimų programa lietuvių ir ukrainiečių kalbomis 

Parodą „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ papildo animacinių filmų, edukacinių ir ekskursinių veiklų programos, paskaitų ciklas. Ugdančių veiklų ir ekskursijų programa parengta bendradarbiaujant su ukrainietėmis Svitlana Matvieienko ir Iryna Bila. Kūrybiniai užsiėmimai skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, senjorams, pritaikytos žmonėms su negalia.  

Meno istorikė I. Bila ves ekskursijų-paskaitų ciklą „Marijos Prymačenko pasaulis“ ukrainiečių kalba: spalio 26 d. 13 val., lapkričio 9 d. 13 val., lapkričio 30 d. 11 val., gruodžio 13 d. 17 val., gruodžio 21 d. 11 val. 

Renginių ir kūrybinių užsiėmimų programą galima užsisakyti čia.

Parodos „Dovanoju jums saulėtą meną. Marijos Prymačenko kūrinių kolekcija, evakuota iš Zaporožės srities dailės muziejaus“ atidarymo renginyje du kūrinius atliks akordeonistas Tadas Motiečius: XX a. Ukrainos kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Melodiją“ ir Vokietijos baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho „Itališką koncertą BWV 971“ (2 dalį). 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. IX Pasaulio žemaičių dailės paroda atidaroma Plungėje
  2. Japonijoje 2026 m. ketinama surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą
  3. Atidaryta Nidos menininkų paroda Arenšopo meno muziejuje Vokietijoje
  4. Artėja IX Pasaulio žemaičių dailės parodos pristatymas Vilniuje
  5. MO muziejus kviečia pasaulio dailės istorijoje pamatyti lietuvius
  6. Kaune – studijos „Noriu tapyti“ narių darbų paroda
  7. Kviečia N. Čiurlionytės tapybos darbų paroda „Angelų vienybė“
  8. Izoliatoriuje bausmę atliekančių nepilnamečių netradicinė tapybos paroda
  9. Atidaryta dailininkės A. Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose
  10. Kviečia Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda „Veidai ir dvasios“
  11. Seime pristatoma A. Bartkutės-Deviatnikovos tapybos paroda „Virsmas“
  12. Panevėžyje – Alisos Palavenis tapybos paroda „Eukalipto įkvėpta“
  13. Klaipėdoje – galimybė susipažinti su 10 žymiausių pasaulio impresionistų kūryba
  14. Tapybos ir filosofijos jungtis
  15. Dailininko V. Kašinsko kūrybinė vizija išreikšta labai ribotame plotelyje!

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. 1 says:
    2 metai ago

    1

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Statybų pradžia
Lietuvoje

Prasideda Rūdninkų karinio miestelio II etapo statybos

2026 07 17
Lietus keliuose
Gamta ir žmogus

Dėl numatomo stipraus lietaus vairuotojai raginami išlikti budrūs

2026 07 17
Elektronikos atliekos
Gamta ir ekologija

30 proc. gyventojų netinkamai tvarko smulkiąją elektroniką

2026 07 17
Žemės sklypai
Lietuvoje

Ūkininkai įsigijo 318 ha valstybinės žemės ir Gynybos fondą papildė daugiau kaip 2,6 mln. eurų

2026 07 17
Archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė Kukuliškių piliakalnio archeologinių tyrimų vietoje
Istorija

Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą

2026 07 17
Briedžiai
Lietuvoje

Keliuose plečiamos apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų

2026 07 17
Vilnius
Lietuvoje

Lietuva įsibėgėja DI lenktynėse: ar jau mokame šį greitį paversti verte?

2026 07 17
Pilies gatvė (dabar šioje vietoje Konstantino Sirvydo skveras)
Istorija

J. Bulhakas: nuotraukose amžiams išsaugotas „dvariškas“ Vilnius

2026 07 17
Skelbiamos tautinio drabužio varžytuvės „Išausta tapatybė“
Etninė kultūra

Išauskime savo tapatybę: skelbiamos lietuvių tautinių rūbų varžytuvės

2026 07 17
Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui
Lietuvoje

Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti nesikeis

2026 07 17
Kariuomenės operacija Baltijos jūroje
Lietuvoje

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo kariuomenės operaciją Baltijos jūroje

2026 07 16
H. Manto
Lietuvoje

Klaipėdoje pradedami H. Manto gatvės asfaltavimo darbai

2026 07 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Vasarą suaugusieji vėl perka šachmatus ir stalo žaidimus
  • +++ apie Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą
  • Nepritariu V.Sinicai apie PAGD prie atliekų tvarkymo gamyklos Vilniuje rengia budėjimą
  • . . . apie Virtuali paroda: Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasideda Rūdninkų karinio miestelio II etapo statybos
  • Dėl numatomo stipraus lietaus vairuotojai raginami išlikti budrūs
  • 30 proc. gyventojų netinkamai tvarko smulkiąją elektroniką
  • Ūkininkai įsigijo 318 ha valstybinės žemės ir Gynybos fondą papildė daugiau kaip 2,6 mln. eurų

Kiti Straipsniai

Vilnius

Lietuva įsibėgėja DI lenktynėse: ar jau mokame šį greitį paversti verte?

2026 07 17
Pilies gatvė (dabar šioje vietoje Konstantino Sirvydo skveras)

J. Bulhakas: nuotraukose amžiams išsaugotas „dvariškas“ Vilnius

2026 07 17
Naujos kartos medžiagos: inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos

Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

2026 07 17
Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui

Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti nesikeis

2026 07 17
Vakaro saulės nutviekstas darbo stalas prie lango su miesto panorama ir jaunu augančiu Mėnulio pjautuvu danguje

Liepos 17-osios horoskopas: ne kiekvieną netobulumą reikia taisyti

2026 07 16
Kariuomenės operacija Baltijos jūroje

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo kariuomenės operaciją Baltijos jūroje

2026 07 16
vrk.lt nuotr.

VRK nutraukė Marijampolės mero Povilo Isodos įgaliojimus

2026 07 16
Atliekų tvarkymo aikštelė

PAGD prie atliekų tvarkymo gamyklos Vilniuje rengia budėjimą

2026 07 16
Porelė žaidžia šachmatais

Vasarą suaugusieji vėl perka šachmatus ir stalo žaidimus

2026 07 16
Leidimai plyniesiems sanitariniams miško kirtimams

Miškų sektoriaus pokyčiai reikalauja nuoseklaus įgyvendinimo ir ilgalaikės politikos

2026 07 16

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Vasarą suaugusieji vėl perka šachmatus ir stalo žaidimus
  • +++ apie Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą
  • Nepritariu V.Sinicai apie PAGD prie atliekų tvarkymo gamyklos Vilniuje rengia budėjimą
  • . . . apie Virtuali paroda: Tremties ir lagerių metraštininkas. Valentino Gustainio 130-osioms gimimo metinėms
  • Pagarba ir padėka apie Iš vidurio Lietuvos į Santaros klinikas atskraidintas donorinis organas
Kitas straipsnis
Dailės terapija | lsveikata.lt nuotr.

Dailės terapija: už žmogų prakalba kūriniai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai