Š. m. spalio 18 d. (penktadienį) 17 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) bus atidaryta paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.Šiais metais minint žymaus lietuvių scenografo Liudo Truikio (1904–1987) 120-ąsias gimimo metines, parodos rengėjai kviečia į šią asmenybę ir jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų šviesoje.
Lankytojus pasitiks scenografijos elementais praturtintos, sinesteziškai vaizdą, garsą ir specialiai šiai parodai kvapų menininkės Laimės Kiškūnės sukurtus kvapus į vieningą menų sintezės pajautą jungiančios parodos erdvės.
Parodos lankytojai turės unikalią galimybę pirmieji pamatyti nuo 1948 m. dingusiais laikytus ir 2023 m. Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje atrastus Liudo Truikio tapytus tris monumentalius šios bažnyčios presbiteriją puošusius paveikslus, vaizduojančius dvylikos apaštalų procesiją.
Šis Vėlyvosios antikos, Bizantijos ir Viduramžių epochų mene gyvavęs ikonografinis siužetas Lietuvoje nebuvo paplitęs, todėl L. Truikio kūrinys yra unikalus mūsų bažnytinės dailės pavyzdys.
Restauratorės Teresės Blažiūnienės subtiliai restauruoti, mėliu ir prigesinta aukso spalva tauriai švytintys apaštalai pribloškia savo didybe ir grožiu.
Menininkas išgarsėjo kurdamas dramos bei operos spektaklių scenovaizdžius, kuriuose novatoriškai sprendė jį dominusios menų sintezės problemas, teigdamas, kad dekoracijų išraiškos priemonės turi atitikti muzikinę veikalo struktūrą.
Jis originaliai interpretavo senųjų Egipto, Japonijos civilizacijų, krikščioniškosios Vakarų Europos, pagoniškosios Lietuvos bei lietuvių liaudies meno motyvus. Scenografas jautė pareigą tarnauti Šviesai ir laikė meną ta priemone, kuri gali apsaugoti pasaulį nuo chaoso ir užtikrinti Kosmoso darną.
Parodoje taip pat pristatomi svarbiausieji L. Truikio scenovaizdžių operoms „Trys talismanai“ (1936), „Eglė“ (1939), „Gražina“ (1968), „Madam Baterflai“ (1937, 1959, 1986), „Aida“ (1963–1965, 1975), „Otelas“ (1938, 1983–1984) ir „Don Karlas“ (1959, 1981) eskizai, kuriuose išryškėja unikalūs vizualinių formų simfonizmo principai, keletas įspūdingų teatrinių kostiumų, išskirtiniai menininko sukauptos Rytų ir lietuvių liaudies meno kolekcijos daiktai, L. Truikio ir M. Rakauskaitės portretinės ir jų buto interjero nuotraukos bei asmeniniai užrašai.
Liudas Truikys visuomet žavėjo savo asmenybės jėga – elegantiškos išvaizdos bei rafinuotų manierų kūrėjas, domėjęsis ezoteriniais XIX–XX amžių sandūros mokymais ir gyvenęs egzotika dvelkiančiame bute, buvo tapęs gyva savo meto legenda, kaip ir jo mūza operos solistė Marijona Rakauskaitė (1892–1975).
Jubiliejinių renginių ciklą pratęs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 2024 m. lapkričio 12 d. vyksianti mokslinė konferencija „Liudui Truikiui – 120. Sąskambiai“. Konferencijos rengėjai – Aušra Endriukaitienė ir prof. dr. Helmutas Šabasevičius.
Pranešimus skaitys doc. dr. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, dr. Miglė Lebednikaitė, dr. Radvilė Racėnaitė, Rasa Jonė Ruibienė, dr. Vytautas Tumėnas. Atsiminimais apie L. Truikį dalinsis Rimantas Dichavičius, dr. Audronė Girdzijauskaitė, Aldona Kuprelytė, Bronius Leonavičius, dr. Nijolė Tumėnienė.
Paroda veiks nuo 2024 10 18 iki 2025 02 16.
