Šiandien Panemunėje ant tilto, jungiančio Lietuvą su Rusija, įrengtas tilto blokavimas kontrmobilumo priemonėmis, ten pat, greta tilto, parodyta ir kaip atrodytų užblokuota Nemuno brasta.

Tilto ir brastos blokavimas – puikus pavyzdys, kaip, turint sukauptas mobilias inžinerines priemones, naujai įkuriamuose inžinerinių priemonių parkuose (esančiuose tiek karinėse, tiek civilinėse teritorijose) galima įgyvendinti bendrą Lietuvos karinio kontrmobilumo sumanymą.

Kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies gynybos koncepcijos dalis. Jų dėka bus didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką.

„Luizos tiltas yra Rusijos nuosavybė, todėl šiandien įrenginėti kliūtis galime tik priešais tiltą. Čia priešo pajėgų judėjimą galėtų užkardyti mūsų ežiai, drakono dantys ir spygliuota viela. Be visų šių paminėtų priemonių, dar ketinama įrengti ir rezervines kliūtis – metalinių sijų komplektus – prietilčiuose. Prie brastos priešui trukdys ne tik statūs upės šlaitai, bet ir minos, drakono dantys, ežiai bei koncertina. Svarbu būti pasiruošusiems, kad ir kas nutiktų“, – Panemunėje sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Suteiktų daugiau laiko

Karinės invazijos atveju, priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų, siekiant pašalinti steigiamas inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko mūsų pajėgoms pasiruošti gynybai. Kontrmobilumo priemonės potencialiai mažina tiek priešo pėstininkų, tiek karinės technikos judėjimo efektyvumą.

„Šiandien matome, kiek daug gali mūsų institucijos, sutelkusios savo jėgas, ekspertizę ir derindamos veiksmus tam, kad visų aiškiai matomi tikslai – mūsų valstybės saugumas ir atgrasymo stiprinimas – būtų pasiekti. Visi kartu vieningai identifikavę stiprintinas kontrmobilumo vietas ir susidėlioję veikimo planus, dabar nuo šių planų sparčiai pereiname prie konkrečių darbų.

Prie Panemunės tilto jau matome demonstruojamą kontrmobilumo sistemą – tai yra ir dalis sumanymo, kuriuo drauge su Latvija ir Lenkija vykdome savo pareigą – diegiame priemones, kurios prireikus galėtų sustabdyti priešą ir apsaugoti rytinę NATO sieną“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Tiesa, įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešo judėjimą, tam kad jį būtų galimą naikinti ugnimi. Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys yra kombinuotos, kuomet nesprogstamos kliūtys yra įrengiamos kartu su minomis. Minų įsigijimas kontrmobilumui sustiprinti turi ypatingą svarbą – jis vykdomas kartu siekiant išpildyti kariuomenės poreikį turėti reikiamą mūšio laukui minų kiekį.

Dar vienas žingsnis sienos stiprinimui

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, gynybos linijos įgyvendinimas – tai dar vienas žingsnis stiprinant mūsų valstybės sienos, kuri kartu yra Europos Sąjungos ir NATO išorinė siena, apsaugą.

„Lietuva demonstruoja aukščiausią Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos standartą. Tačiau nestabili padėti regione mus skatina imtis papildomų veiksmų. Kuriant Lietuvos gynybos liniją vienas svarbiausių komponentų yra tinkamas pasirengimas saugoti ir ginti valstybės sieną.

Su Lietuvos kariuomene tęsime glaudų bendradarbiavimą dėl pasieniečių aprūpinimo sunkiąja ginkluote, taip pat išnaudosime visas galimybes gauti finansavimą iš Europos Komisijos sienų kontrolei stiprinti“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.

Iš viso prie sienų su Rusija ir Baltarusija ruošiamasi įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus. Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių įsigijimo ir jos pradedamos pristatyti į inžinerinius priemonių parkus. Planuojama iki šių metų pabaigos Lietuvos kariuomenei perduoti „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už daugiau nei 4 mln. eurų. Dar bus perkama „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. eurų.

Suplanuotos ir kitos kontmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai. Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumų plėtra reikšmingai padidins visų kitų kontrmobilumo priemonių efektyvumą.

Lietuva savo kontrmobilumo sumanymą derina su kaimyninėmis valstybėmis. Kartu su latviais ir estais yra kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimasi per sieną išilgai visos rytinės NATO sienos. Šioje srityje, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai, aktyviai bendradarbiaujama ir su Lenkija.

Visoms kontmobilumo priemonėms įgyvendinti dešimties metų bėgyje Lietuvai gali reikėti apie 600 mln. eurų.