Antradienis, 5 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Sukčiai vis išradingesni: įkliūva net atsargiausi

www.alkas.lt
2024-06-16 09:07:00
19
PERŽIŪROS
0
Sukčių atakos | unsplash.com nuotr.

Sukčių atakos | unsplash.com nuotr.

Finansinių nusikaltėlių atakų aktyvumui nemažėjant, jų metodai tampa vis išradingesni ir sunkiai atpažįstami net patiems kritiškiausiems. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, vasarą gyventojai dar labiau atsipalaiduoja, todėl sukčiams, besinaudojantiems tam tikrais būdais, gyventojai neretai tampa lengvu grobiu. Banko ekspertas atskleidė šiuo metu populiariausias gudrybes, kuriomis sukčiai sėkmingai išvilioja pinigus.

Patikimumą pelno patys pervesdami pinigų

Kone sunkiausiai atpažįstamos tokios sukčių atakos, kuriomis sukčiai pirmiausia vartotojui įrodo, kad pasiūlymai nėra melagingi, ir taip pelno žmonių pasitikėjimą.

„Šiuo metu aktyviai plinta investicinis sukčiavimas – nusikaltėliai pasiūlo vartotojui investuoti ir uždirbti didelę grąžą, kuri pradžioje skamba neįtikėtinai. Norėdami įgyti žmogaus pasitikėjimą, sukčiai iš pradžių paragina pervesti nedidelę sumą pinigų ir patiems įsitikinti pelno augimu. Jį pamatę žmonės perveda didesnę sumą, o sukčiai vėliau dingsta“, – komentuoja Romas Čereška.

Uždirbti sukčiai siūlo ne tik investuojant, bet ir naudojantis papildomo darbo galimybėmis. Paskutiniu metu plinta žinutės su pasiūlymu per dieną užsidirbti nuo 5 iki 250 eurų „Youtube“ platformoje, spaudžiant „patiktukus“ ant tam tikrų vaizdo įrašų. Tai padarius, sukčiai iš tikrųjų perveda 5 eurus, vėliau 10 eurų, sukurdami patikimą įvaizdį. Tačiau norint uždirbti didesnes pinigų sumas, pasiūloma įsigyti 500 eurų kainuojančius kursus. Susigundę lengvu uždarbiu, vartotojai perveda pinigus, gauna kursų medžiagą, tačiau jokio žadėto uždarbio.

„Atpažinti pinkles, kai iš pradžių pačiam vartotojui yra pervedami pinigai, sudėtinga. Tačiau reikia išlikti budriems ir nepamiršti, kad bet kokiems darbo santykiams ar investavimo sandoriams reikalinga sutartis. Jei jos nėra, pasiūlymas iškart turėtų kelti įtarimų“, – sako banko atstovas.

Pasak pašnekovo, galimybė susigrąžinti sukčiams pervestus pinigus išlieka, tačiau proceso sėkmė priklauso nuo to, kokiu būdu iš sąskaitos buvo išsiųsti pinigai. „Atliekant mokėjimą kortele, susigrąžinti lėšas lengviau, nes pinigai iškart nepasiekia gavėjo, jie yra rezervuojami. Sudėtingiau atliekant pavedimą, ypač, jei lėšos jau pateko į sukčių rankas“, – teigia R. Čereška.

Pasinaudoja net komunalinių paslaugų remonto darbais

Tai, kad sukčiai siunčia melagingus laiškus ar SMS žinutes, apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis, ir ragina sumokėti pradelstas įmokas už elektrą, vandenį ar kitus mokesčius, daugumai nebėra naujiena. Tačiau nusikaltėliai šį metodą įsigudrino paversti dar labiau įtikinamu.

Pasižiūrėję oficialių valstybinių įstaigų svetaines, kuriose galima pasitikrinti, kada tam tikriems rajonams ar daugiabučiams dėl šilumos tinklų remonto bus atjungtas karštas vanduo, sukčiai nusitaiko į konkrečių namų gyventojus. Rajono ar daugiabučių „Facebook“ grupėse susiradę jose prisijungusius vartotojus, jiems išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir duomenis, kad dėl pradelsto mokėjimo, gyventojui atjungiamas karštas vanduo.

Nežinodami apie remonto darbus ir dėl to atjungtą karštą vandenį, kai kurie gyventojai gavę tokį pranešimą tampa lengviau įtikinami, kad iš tiesų pradelsė apmokėti sąskaitą. Tačiau „Citadele“ banko ekspertas patikina, kad nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su nuorodomis. Todėl gavus tokį pranešimą, tai turėtų būti pirmas faktorius, leidžiantis identifikuoti melagingą informaciją.

„Sukčiai visada bando sukelti skubos jausmą, kad reikia atlikti veiksmą greitai. Tačiau kilus įtarimui, jokiu būdu nespauskite ant nuorodos, prisijunkite prie banko ar kitos įstaigos svetainės tiesiogiai ir įsitikinkite, ar iš tikrųjų gavote tokį pranešimą“, – pataria R. Čereška.

Net ir nedarant to, ko prašo nusikaltėliai, pasak pašnekovo, reikėtų pranešti įstaigai, kuria apsimetinėjama, ir policijai, siekiant užkirsti kelią tolimesniems atvejams. „Galbūt nuo to paties sukčiaus nukentėjo ne vienas žmogus, o pranešdami prisidėsite prie jo sugavimo. Pilietiška pranešti ne tik kai pakliūvame patys, bet ir kai matome, kad galima pakliūti kitiems“, – pataria banko atstovas.

Apsimeta klientų aptarnavimo specialistais

Pasak R. Čereškos, vartotojams besiregistruojantiems prie naujų svetainių ar programėlių, svarbu turėti omenyje tai, kad kibernetiniai nusikaltėliai nepraleidžia progos nusitaikyti į naujai prisijungusius vartotojus.

Pavyzdžiui, susikūrus pardavėjo paskyrą rūbų mainų programėlėje ir patalpinus skelbimą, sukčiai, apsimesdami oficialiais programėlės klientų aptarnavimo specialistais, gali atsiųsti pranešimą, raginantį patvirtinti tapatybę. Tai padaryti prašoma, paspaudžiant ant nuorodos, su tikslu, kad įdėtas skelbimas būtų iškeltas aukščiau. Tačiau ir vėl reikėtų prisiminti, kad laiškus su nuorodomis siuntinėja dažniausiai sukčiai.

„Kai kurie vartotojai supranta, kad yra apgaudinėjami tik paspaudę ant nuorodos ir tolimesnių veiksmų nebeatlieka, tačiau tai nereiškia, kad nieko neatsitiks. Sukčiai gali instaliuoti kenkėjiškas programėles, todėl tokius atvejus reikia pranešti oficialiam klientų aptarnavimo skyriui“, – teigia R. Čereška.

Taip pat, anot žinovo, verta pasirūpinti papildomą saugumą suteikiančiomis priemonėmis – nustatyti banko dviejų faktorių autentifikavimą, apriboti savo kortelių atsiskaitymo geografiją, nustatyti kortelių limitus, kurie papuolus į sukčių akiratį padėtų išvengti nuostolių, net jei sukčiai sugebėtų įtikinti savo melagystėmis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dirbtinį intelektą pasitelkia ir sukčiai
  2. Trečiąjį ketvirtį sukčiai taikėsi į 5 mln. Eur
  3. Apklausa: į kokius asmenis nusitaiko sukčiai
  4. Sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinį protą
  5. Sukčiai darbuojasi ir keliuose
  6. Finansiniai sukčiai jau išviliojo 3,7 mln. Eur
  7. Sukčiai apsimeta pinigų tikrintojais
  8. Sukčiai „dirba“ ir kelionių agentais
  9. Prastėjant orams sparčiau sukasi kelių sukčiai
  10. Sukčiai išmano ir psichologiją, ir rinkodarą
  11. Sukčiai naudoja suklastotus bankų puslapius
  12. Sukčiai apsimeta žinoma siuntų platforma
  13. Pernai sukčiai išviliojo dvigubai daugiau pinigų
  14. Sukčiai darbuojasi ir VMI vardu
  15. Sukčiai apsimeta VMI darbuotojais

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Referendumas dėl teisės atsiskaityti grynaisiais
Lietuvoje

LVAT pratęsė referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvą

2026 05 04
Miško gaisras
Gamta ir žmogus

Savaitės pradžioje – didelis miškų gaisrų pavojus

2026 05 04
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

2026 05 04
Šildymas
Lietuvoje

Vilniuje baigiamas šildymo sezonas

2026 05 04
Nacionalinė žemės tarnyba
Lietuvoje

Žemės sklypų planai bus pasirašomi tik el. parašu

2026 05 04
Karinė technika
Lietuvoje

Prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“

2026 05 04
Eismas
Lietuvoje

Įsigalioja eismo pakeitimai Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazge

2026 05 04
„airBaltic“ lėktuvas
Lietuvoje

„airBaltic“ pradėjo skrydžius į Ciurichą

2026 05 04
Migracijos departamentas
Lietuvoje

Dėl sistemos atnaujinimo darbų galimi migracijos paslaugų teikimo sutrikimai

2026 05 04
Pagulbio šeimų šventė
Kultūra

Pagulbio šeimų šventė – nuo 2005-ųjų gyvuojantis paprotys, kviečiantis sugrįžti!

2026 05 04
Tulpių žydėjimo šventė
Kultūra

Tulpių žydėjimo šventę Burbiškio dvare pratęs A. Orlovos koncertas

2026 05 04
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 05 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LVAT pratęsė referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvą
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija
  • Savaitės pradžioje – didelis miškų gaisrų pavojus
  • Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

Kiti Straipsniai

Pinigai, taupyklė

Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau

2026 05 02
Dirbtinis intelektas

5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės

2026 05 02
Išmoka

Tyrimas: kam skolinasi Lietuvos gyventojai?

2026 05 01
Prezidentas lankosi Lietuvos banke

Prezidentas Lietuvos banke aptarė ekonomikos aktualijas

2026 04 21
Kreditinė kortelė

Kreditinė kortelė ar vartojimo paskola: kaip pasirinkti teisingai?

2026 04 19
Telefonas

Kaip į sukčių pinkles nepakliūti antrąsyk?

2026 04 19
Galimybių pasą atsispausdinti bus galima ir pašte

Lietuvos paštas perspėja: sukčiai vilioja į fintech sąskaitas

2026 04 15
Pinigai

Ginčas dėl pinigų: kaip kalbėtis su antra puse?

2026 04 12
Mokesčiai, pinigai

Ar verta pensijos lėšas panaudoti būsto paskolai grąžinti?

2026 04 12
Pinigai

Lietuviai savo finansinę padėtį vertina 7–8 balais

2026 04 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Gabriel apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Jonas Vaiškūnas apie Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ausinės

Dirbtinis protas keliasi į ausines

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai