Sukčiavimas dažnai nesibaigia pirmąja apgaule. Praradę pinigus, galite tapti taikiniu ir dar kartą – šįkart sukčiams prisidengiant „pagalba“ arba „lėšų sugrąžinimu“. Kaip elgtis po patirtos apgaulės ir apsisaugoti nuo pakartotinio sukčiavimo, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Finansiniai sukčiai taikosi ne tik į pinigus, bet ir į žmogaus emocijas. Anot eksperto, po pirmosios apgaulės emocijos būna ypač stiprios: gėda, kaltė, pyktis, baimė, nepasitikėjimas savimi ar kitais. Būtent tuo dažnai pasinaudoja sukčiai, siekdami apgauti antrąsyk.
„Apgavikai specialiai kuria spaudimą, manipuliuoja emocijomis, imituoja autoritetą. Jei patekote į jų pinkles, tai nėra įrodymas, kad esate silpnas, o tiesiog ženklas, kad susidūrėte su profesionaliai veikiančiais nusikaltėliais“, – pabrėžia jis.
Pagalba ar dar viena apgaulė?
Dažnas po apgaulės jaučia stiprų norą kuo greičiau susigrąžinti prarastus pinigus. Būtent tai tampa pagrindu pakartotiniam arba „dvigubam“ sukčiavimui. Pasak M. Kutkaičio, pastebima, kad po kriptovaliutų ar investicinių apgavysčių aukas pasiekia „lėšų susigrąžinimo centrai“, „tarptautinės organizacijos“, „advokatai“ ar „skaitmeninės kriminalistikos ekspertai“.
„Tokie asmenys žada padėti atgauti pinigus, žinoma, už tam tikrą mokestį. Jie gali naudoti oficialiai skambančius pavadinimus, logotipus, bylų numerius, siųsti tariamus sertifikatus ar net cituoti jūsų ankstesnės investicijos detales. Tai sukuria įspūdį, kad jie iš tiesų dirba su jūsų byla“, – aiškina M. Kutkaitis.
Vis dėlto, greičiausiai tai pakartotinė apgaulė (angl. „double scam“). Jos atveju nusikaltėliai parduoda aukų kontaktus kitoms apgavikų grupuotėms, taip žmogus, jau nukentėjęs kartą, tampa dar patrauklesniu taikiniu.
Anot M. Kutkaičio, pakartotinis sukčiavimas dažniausiai remiasi emociniu spaudimu ir profesionalumo imitacija. Tai yra, sukčiai išnaudoja žmogaus viltį susigrąžinti prarastus pinigus – kalba apie „patikimas galimybes“, „neišnaudotą šansą“, kartu primena patirtą nuostolį. Taip kuria įspūdį, kad nusišypsojo paskutinė galimybė ištaisyti situaciją. Kadangi žmogus jau būna emociškai pažeidžiamas, racionaliai įvertinti, kas tiesa, o kas ne, jam gali būti sudėtinga.
„Pagrindinis indikatorius labai paprastas: jei kas nors jums žada padėti susigrąžinti pinigus, bet pirmiausia prašo dar daugiau pinigų, o ypač skubiai ir „slaptai“, tai beveik neabejotinai sukčiai. Neretai taikoma ir „mažų įsipareigojimų“ taktika – iš pradžių jūsų gali paprašyti nedidelės sumos, tačiau vėliau ji vis didės, remiantis argumentu, kad „jau tiek investavote“. Papildomą patikimumo įspūdį kuria „kitų klientų“ sėkmės istorijos ar net žinios apie ankstesnę aukos investiciją“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Apsisaugoti padės oficialūs šaltiniai
Pirmiausia – įtariai vertinkite, kas su jumis susisiekė. Rimtos institucijos ar teisininkai paprastai neieško nukentėjusiųjų socialiniuose tinkluose, netikėtais skambučiais ar el. laiškais.
„Taip pat, už galimybę atgauti prarastas lėšas niekada nemokėkite iš anksto. Įvairūs „registracijos“, „teismo“, „tarptautinio pavedimo“ ar kiti mokesčiai dažniausiai yra tik naujos apgaulės dalis“, – sako M. Kutkaitis.
Pasak jo, itin svarbu viską tikrinti pačiam – advokato pavardę ir kontaktus galima rasti oficialiuose interneto puslapiuose, įmonės duomenis – juridinių asmenų registre. Prieš bet kokį naują mokėjimą verta pasitarti su artimuoju, banku, policija ar savarankiškai pasirinktu, patikimu teisininku.
„Jei kas nors prašo niekam nesakyti – bankui, policijai ar artimiesiems – tai labai didelis įspėjamasis ženklas. Teisėta pagalba niekada nereikalauja slaptumo nuo institucijų“, – akcentuoja M. Kutkaitis.
Jis siūlo ir paprastą vidinį testą: „Jei nebūčiau praradęs pinigų ir būčiau ramus – ar šis pasiūlymas atrodytų logiškas?“. Jei atsakymas neigiamas, labai tikėtina, kad tai dar viena apgaulė.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
