Gegužės 27–29 dienomis Vroclavo universitete vyksta VII Tarptautinis lituanistų kongresas, kur dalyvauja daugiau nei 60 mokslininkų, tyrėjų, švietimo žinovų iš Lietuvos, Lenkijos, Europos šalių Baltistikos centrų.

„Dirbtinis protas nepakeis užsieniečių noro mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su mūsų šalimi. Nereikia bijoti technologijų, jos bus įrankis, padedantis mokytis kalbų. Jauni žmonės nori susipažinti, gyventi, keliauti ir mylėti.

Pamenu, kai prieš kelis metus lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje susipažinę du Lenkijos Vroclavo universiteto studentai Aleksandra ir Jakub Kubs, kurių pirmasis pasimatymas įvyko ant Gedimino kalno, po metų susituokė ir medaus mėnesį šventė mūsų kursų paskaitose.

Tokių neįtikėtinų istorijų nemažai, vis daugiau užsieniečių nori išmokti retesnę ir mažiau žinomą kalbą.

Šiandien anglų, vokiečių, ispanų ar vieną iš skandinavų kalbų moka daugelis žmonių, tačiau lietuvių kalba vis dar yra viena iš rečiausiai mokamų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Daugiau nei 50 lenkų studentų mokosi lietuvių kalbos

Vroclavo universitete, kuris turi ilgesnę kaip trijų šimtų metų istoriją ir kuriame mokosi daugiau kaip 26 000 studentų, jau 24 metus veikia Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras, įkurtas ir klubas „Labas“.

Kasmet šiame universitete lietuvių kalbą studijuoja apie 50 bakalaurantų, magistrantų bei doktorantų. „Vieni ateina dėl savo lietuviškų šaknų: studentų seneliai per karą emigravo į Lenkiją, tad nori išmokti savo protėvių kalbą, pažinti šalį.

Antriems įdomi pati Lietuva, pavyzdžiui, studijuoja žurnalistiką ar diplomatiją ir savo moksliniuose darbuose analizuoja dvišalius mūsų santykius.

Treti yra poliglotai, moka kelias užsienio kalbas ir nori išmokti dar vieną retesnę kalbą. Jie pagauna kalbos virusą“, – sako Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė dr. Tatjana Vologdina.

Dažnai Vroclavo universitete besimokantys lietuvių kalbos, atvyksta į Lietuvą, kur susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, lankosi seminaruose, dalyvauja mokymuose, stovyklose.

„Nemažai studentų atvyksta studijuoti magistrantūros ar pusmečiui doktorantūros, jie aktyviai neria į gyvenimą Vilniuje.

Lankosi bibliotekose, kur archyvuose randa reikiamos mokslinės literatūros, labai pamilsta lietuvišką maistą – cepelinus, šaltibarščius, bulvių apkepą, – randa savo mėgstamų erdvių – Trijų kryžių kalną, Užupį, Naujamiesčio loftus“, – sako  dr. T. Vologdina.

Kongrese nuo dirbtinio proto iki tautinių šokių

Ne vienas studentas iš Lenkijos yra studijavęs ar dalyvavęs VDU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokymuose Kaune ir Vilniuje.

Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, ją žavi lenkai, kurie ne tik išmoksta lietuvių kalbos, bet ir rašo mokslinius darbus apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, politikos procesus ar tampa vertėjais.

Gegužės 27–29 dienomis Vroclavo universitete įvyks VII Tarptautinis lituanistų kongresas, kur dalyvaus daugiau nei 60 mokslininkų, tyrėjų, švietimo žinovų iš Lietuvos, Lenkijos, Europos šalių Baltistikos centrų.

„Pirmiausia, tai yra renginys, kuris vyksta nuo 2013 metų kas antrus metus ir yra skirtas besidomintiems lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika bei kaimyninių tautų santykiais.

Šį kongresą sumanėme kartu su Tatjana Vologdina, kuri dirba Vroclavo universitete.

Tatjana kasmet surenka gausias grupes besimokančiųjų lietuvių kalbos, tad kongresas tampa puikia proga į mūsų kaimyninėje šalyje vykstančią Lituanistikos šventę suburti mokslininkus ir visuomenės veikėjus iš Lietuvos bei Baltistikos centrų, įsikūrusių visame pasaulyje.

Šiemet kalbėsime ir apie dirbtinį protą – ar jis pakeis mūsų kalbą, – ir apie Lietuvos bei Kauno žinomumą, tapatybės tiltus, UNESCO ir artėjančią Dainų šventę.

Iš Vilniaus atvyksta liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“, kurie paruošė programą šokių vakarui ir visus mokys mūsų tautinių šokių“, – sako V. Leonavičienė.

Pasak Lietuvių kalbos ir kultūros kursų rengėjos, Vilnių ir Vroclavą skiria daugiau nei 680 kilometrų, kartais sunku patikėti, jog šiame Lenkijos mieste yra maža Lietuvos sala.

„Lenkai išmokę lietuvių kalbą, ją saugodami, tampa mūsų šalies atstovais. Kuo daugiau pasauliui mes turime kalbėti apie mūsų šalies švietimo, technologijų pažangą, supažindinti su naujaisiais moksliniais tyrimais bei laimėjimais.

Vis dažniau mes esame įdomūs ne krepšiniu, o lietuvių kalba, mokslo ir kultūros laimėjimais“, – sako VDU Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.