Trečiadienis, 16 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Užduotis – atrasti Lietuvą

www.alkas.lt
2022-07-19 07:02:53
144
PERŽIŪROS
2
vasaros mokymų studentai | VDU nuotr.

vasaros mokymų studentai | VDU nuotr.

Ukrainietis Oleksis Rudenko (Oleksii Rudenko) – doktorantas, jau praėjusių metų vasarą dalyvavo lietuvių kalbos ir kultūros mokymuose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje.

Oleksis mokosi lietuvių kalbos tam, kad galėtų rašyti disertaciją. Moksliniame darbe analizuoja Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos praeitį bei naujausių laikų pramanus.

„Man lietuvių kalba padeda skaityti įvairiausius istoriografijos veikalus, knygas Vilniaus bibliotekose, diskutuoti su bendraminčiais, pristatyti tyrimus“, – sako doktorantas.

Šių metų vasario mėnesį prieš pat karą Oleksis atvyko stažuotis į Vilnių, tad jaunasis tyrėjas pradėjo savanoriauti Ukrainos kariuomenėje projekte „#StandWithUkraine“, renka aukas gynybos reikmenims, skirtiems Ukrainos gynybos pajėgoms, pirkti.

Už surinktas lėšas jis superka medicinos, apsaugos, gynybos priemonių, kurias tiesiogiai siunčia Ukrainoje kovojantiems kariniams daliniams.

„Aš didžiuojuosi drąsiais lietuviais, kurie karo akivaizdoje padeda mano šaliai. Tad mokėdamas lietuvių kalbą galiausiai noriu tapti Lietuvos ir Ukrainos vienybės ir draugystės atstovu ir padėkoti lietuviams už paramą Ukrainai“, – sako O. Rudenko.

Po penkiolikos metų pertraukos lietuvė Greta Kšivickaitė grįš į gimtąjį Kauną, kur dalyvaus lietuvių kalbos mokymuose.

„Būdama devynerių metų su savo mama iš Kauno išvažiavau į Vokietiją, kur mama su manimi nustojo kalbėti lietuviškai.

Nuo trylikos, deja, užmiršau lietuvių kalbą, tačiau man dėl to skaudu iki šiol. Jaučiuosi kaip žmogus, kuris neturi savo tam tikros kūno dalies.

Tad man svarbu rasti savo tikrąją tapatybę“, – pasakoja dvidešimt dvejus metus gyvenanti Vokietijoje G. Kšivickaitė.

Šią vasarą Oleksis ir Greta su daugiau nei 190 užsieniečių dalyvaus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokymuose Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniuje. Vokietijoje gyvenanti Greta po penkiolikos metų pertraukos viešės Kaune.

A. Poderytė su studentais mokymuose | VDU nuotr.
A. Poderytė su studentais mokymuose | VDU nuotr.

Užduotis – atrasti Lietuvą

VDU Tarptautinių projektų koordinatorės Agnės Poderytės teigimu, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokymų užduotis – suteikti galimybę užsienio lietuviams atrasti ryšį su savo šaknimis, patirti ir pačiupinėti lietuviškumą, atpažinti Lietuvą iš senelių pasakojimų, pamatyti kultūrinius simbolius, pajausti, kokią svarbą lietuviškumas turi jų tapatybei.

Šešerius metus kuruojanti mokymus Agnė vis dar žavisi užsieniečių motyvacija mokytis mūsų šalies kalbos. „Tai labai jautrus ir įdomus procesas, prie kurio prisidėti – didžiulė atsakomybė ir džiaugsmas, padėjęs plačiau suprasti apie lietuvius, kaip bendruomenę, ir už šalies ribų.

Man darbas su šiais mokymais – tarsi terapija nuo lietuviškų „taigi mes niekuo neįdomūs“, „ko čia pas mus važiuoti“ ir panašių mantrų.

Sudarinėjant mokymų programą, reikia labai gerai apsidairyti – nuspręsti, ką įdomaus nori parodyti, pristatyti, papasakoti, tačiau tuo pat metu išvengti tam tikrų savęs matymo pinklių – suprasti savo kultūrines traumas, bet suvokti, kad ne visiems aplinkui jos tokios skausmingai įdomios kaip mums“, – sako koordinatorė A. Poderytė.

Mokymų metu užsieniečiai klausosi Lietuvos istorikų, filosofų, politologų, žinomų žmonių paskaitų, keliauja po Lietuvą, aplanko Trakus, Anykščius, Platelius, Nidą, Aukštadvario regioninį parką, garsiausius Kauno ir Vilniaus muziejus.

„Ir čia galiu pasakyti yra, ko gero, didžiausia šių vasaros kursų dovana man, kaip žmogui, – pamatyti Lietuvą kitomis akimis – įsivardinti, kas tau pačiai patinka, kad galėtum tą perteikti kitiems.

Kaip ir žmogui, žiūrėsiančiam tavo mėgstamą serialą pirmą kartą, kartais imu jiems pavydėti, ką reiškia patirti lietuvišką vasarą, rūku apsivėlusias pievas, raudonus Vilniaus stogus, švelnius Kauno modernizmo linkius, žemuoges ant smilgų, tankius miškus, valtelės ežere tylą“, – teigė A. Poderytė.

Oleksis Rudenkas (Oleksii Rudenko) | VDU nuotr.
Oleksis Rudenkas (Oleksii Rudenko) | VDU nuotr.

Sulaužo pramaną, kad lietuvių kalba sudėtinga

Daugiau nei dvidešimt dvejus metus lietuvių kalbos ir kultūros mokymus rengianti VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė griauna pramaną, jog lietuvių kalba yra sunkiausia.

Vilma pastebėjusi, jog viena iš mūsų, lietuvių, tapatybės dalių – ieškoti, kas yra sudėtingiausia. Mes padarome baubą, jog mūsų kalba yra sunki, bet kiekvienos užsienio kalbos mokymasis – nelengvas kelias.

Šiandienis užsienietis moka daugiau nei 3 užsienio kalbas, tad tikrai įveikia ir lietuvių kalbą. Per dvidešimt dvejus metus ne vienas užsienietis išmoko puikiai lietuvių kalbą, liko gyventi Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, perujietis Diegas (Diego) su žmona lietuve Kristina nutarė siekti savo svajonės Lietuvoje ir įkūrė lietuvišką ūkį, turkas Džezminas (Jazmin) baigė teisės magistrantūros studijas lietuvių kalba, Japonijoje japonė Aja (Aya) verčia lietuvių knygas į japonų kalbą, japonai sužinojo apie literatūrologę Viktoriją Daujotytę, rašytoją Eveliną Daciūtę bei mūsų šalies muziejus.

Tokios neeilinės studentų patirtys įkvepia toliau sėkmingai rengti mokymus ir burti lietuvių kalbos atstovų šeimą visame pasaulyje“, – pasakoja V. Leonavičienė.

Kitakalbių dėstytoja netiki vadovėliais ar paskaitomis, kur per dešimt dienų galima išmokti lietuvių kalbos. Vilma tiki: jei studentas intensyviai mokosi lietuvių kalbos visus metus, gali pasiekti B1 kalbos lygį.

Be abejo, visas kalbos mokymosi procesas yra kompleksinis, tad, jei studentas integruojasi šalyje, pajaučia jos kultūrą, per penkerius metus jis lietuviškai gali imti kalbėti puikiai.

„Žinoma, mūsų studentai ir po mėnesio gali kalbėti lietuviškai, rašyti rašinius ar užsisakyti picos, bet norint suvokti ir kalbėti lietuviškai – reikia laiko“, – teigia mokymų vadovė.

Agnė Poderytė | VDU nuotr.
Agnė Poderytė | VDU nuotr.

Mokytojai skleidžia lietuvybę pasaulyje

Šiuo metu pasaulyje – daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų ir 40 Baltistikos centrų, didžioji dalis juose dirbančių mokytojų – savanoriai ir jiems reikia pagalbos.

Tad penktus metus VDU Švietimo akademijoje Vilniuje rengiamos Lituanistinės studijos, kurių metu užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai klausosi įvairių paskaitų, tobulina didaktinius, pilietiškumo, kalbos gebėjimus.

„Tie mokytojai moko ne tik ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo amžiaus vaikus, bet ir suaugusius. Tie mokytojai – tikri lietuvių kalbos atstovai pasaulyje, padedantys ne tik išsaugoti lietuvių kalbą, bet ir lietuvišką tapatybę.

Mes dažniau turime kalbėti apie šiuos mokytojus, kurie nuo tolimosios Amerikos iki Australijos skleidžia lietuvybę“, – sako V. Leonavičienė.

Vilma Leonavičienė | VDU nuotr.
Vilma Leonavičienė | VDU nuotr.

Savanorystė kilsteli virš kasdienybės

Pasaulyje vykstantys globalūs reiškiniai – pandemija, Ukrainoje besitęsiantis karas – išmokė daugybės esminių pamokų ir priimti pokyčius.

Dar prieš kelerius metus lietuvių kalbos mokymai nuotoliniu būdu buvo sunkiai įsivaizduojami. Lietuvoje vis paklausesnė tampa ir savanorystė.

„Prieš pandemiją užsieniečius veždavome į senelių namus, kur jie dainuodavo, skaitydavo eilėraščius ar bendraudavo su senoliais.

Šiemet prikelsime sumanymą „Pasaulio sumuštiniai“, kurios metu užsieniečiai gamins savo šalies sumuštinius ir juos pristatys Vilniaus bei Kauno gyventojams.

Prasidėjus karui Ukrainoje, kasdien padedu atvykusiems ukrainiečiams, randu prieglobstį, nukreipiu į žinovus ar studentams padedame pasirinkti studijas“, – atvirai kalba mokymų vadovė V. Leonavičienė.

Tarptautinių programų koordinatorė A. Poderytė prasidėjus pandemijai savanoriavo Kauno klinikose Covid-19 skyriuje, o prasidėjus karui Ukrainoje prisijungė prie Raudonojo kryžiaus bei Ukrainos registracijos centro.

„Visgi dėl ribotų galimybių negaliu savanorystei skirti tiek laiko, kiek norėčiau, dažniausiai save atskleidžiu „Niekieno vaikų“ organizacijoje – ir dabar ne tik keliaujame į įprastus apsilankymus, bet ir su kone visa Kauno komanda turime didžiulį ir svarbų uždavinį – kiaurą parą prižiūrime tris mažiukus, energingus ir nuostabius ligonius.

Nežinau, kodėl, gal dėl to, kad myliu vaikus ir nesunkiai randu su jais bendrą kalbą, sprendimas prisijungti sužinojus apie šią organizaciją buvo priimtas akimirksniu.

Nesigailėjau nė sekundei ir nemanau, kad gailėsiuosi. Matyt, kai randi, kas yra tavo, pajunti tai iš karto. Savanorystė duoda neįtikėtinai daug – tos patirtys nepaprastai augina ir gauni tikrai daugiau nei duodi.

Ji suteikia galimybės, išlendi iš savo įprasto socialinio burbulo, sutinki naujų, nuostabių žmonių ir jautiesi veikiantis kažką prasmingo.

Savanorystė šiek tiek kilsteli virš kasdienybės. Gal tai ir svarbiausia? Daryti tai, kuo tiki. Jaučiu turinti be galo daug ir noriu tuo dalintis, tik svarbu suvokti savo galimybių ribas“, – pasakoja A. Poderytė.

vasaros mokymų studentai | VDU nuotr.
vasaros mokymų studentai | VDU nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasiūlymai Lietuvai: atrasti tapatybę ir tapti kokybiškų paslaugų šalimi
  2. Nauja lituanistinio švietimo programa padės geriau pasiruošti grįžimui į Lietuvą
  3. Lietuva skirs lėšų užsienio lituanistinėms mokykloms išlaikyti, rengs mokinių pasiekimų vertinimą
  4. Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje
  5. Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį
  6. Lituanistinio ugdymo forumas sieks stiprinti lietuvių tautinį tapatumą ir vieningumą (tiesiogiai)
  7. Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?
  8. Kviečia Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas (tiesioginė transliacija)
  9. Nuotoliniu būdu lietuvių kalbos mokosi ir 18-mečiai, ir 80-mečiai
  10. Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos
  11. D. Nausėdienė lankėsi Filadelfijoje
  12. D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  13. R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje!
  14. Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės
  15. Pasaulio lietuvių bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Pažinti lietuvį says:
    4 metai ago

    o per jį – Lietuvą.
    Šiandien radijo laidoje fotografas A. Sutkus pasakė nuostabų, įsidėmėtiną dalyką: sovietmečiu besilankydamas užsienyje, jis iš vieno, su kuo teko kalbėtis, išgirdo, jog tas jame matąs tikrą lietuvį (tais laikais užsieniečiams mes VISI buvome rusai , nes tada SSSRija buvo suprantama, kaip Rusija).
    • Tuzinas. Legendinis Lietuvos fotografas Antanas Sutkus: sovietinės cenzūros metais sau leidau fotografuoti viską, bet ne viską galėjau parodyt
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000219242
    ,,Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. … ”
    Ar šiandien dar pajėgiame suprasti, kaip tai vertinga – išsaugoti savyje ir atspindėti savimi tautinę savastį, nebūti beveide būtybe, tarsi ištirpstančia, susiliejančia su bet kuo — tiek su betaute mina, tiek ir su brukama ideologija (jei tik tau pasako, jog dabar tai pažangu)?

    Atsakyti
  2. Atrasti Lietuvą says:
    4 metai ago

    LRT laidose… 🙁
    Rimantas Matulis: LRT pamiršta savo pareigą
    – respublika.lt/lt/naujienos/ruosiamos_naujienos/tv_publika/rimantas-matulis-lrt-pamirsta-savo-pareiga/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16
Teisėjų finišo bokštelis
Lietuvoje

Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

2026 09 16
Priedanga
Lietuvoje

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
K. Donelaičio aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos K. Donelaičio aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 09 16
Europos judumo savaitė
Gamta ir žmogus

Europos judumo savaitė kviečia darniai judėti visą Lietuvą

2026 09 16
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Kažin apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • jo apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis
  • Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos
  • Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai
  • Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

Kiti Straipsniai

Priedanga

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
Aukštosios Fredos dvaro rūmai VDU Botanikos sode Kaune

Aleksoto diena Botanikos sode: nuo Aukštosios Fredos dvaro iki Kauno tvirtovės

2026 09 16
Žvejyba upėse rudenį: ką svarbu žinoti žvejojant lašišų ir šlakių migracijos metu?

Nuo rugsėjo 16-osios – griežtesni lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai

2026 09 16
Angelė Rauktienė su viešniomis Angelės ir Vytauto Raukčių sodybos svirnelio palėpėje

I. Arlauskienė. Palik prie vartų klumpes

2026 09 16
Audronė Buržinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja, etnokultūros puoselėtoja

Išrinkta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja – etnokultūros puoselėtoja

2026 09 16
Rūdninkų g. 13 istorinio pastato fasadas Vilniaus senamiestyje

Vilniuje visuomenei atsivers namas su XVI amžiaus sienų tapyba

2026 09 16
Festivalyje „Būtent!“ vykstanti diskusija apie migraciją Lietuvoje

Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

2026 09 16
Rinkėjų eilė prie balsavimo vietos Švedijoje

V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose

2026 09 15
„Ženkime į futbolo stadioną kartu“

Sugrįžta atsinaujinęs sumanymas „Ženkime į futbolo stadioną kartu“

2026 09 15
„Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“

Knygos „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“ pristatymas

2026 09 15

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Kažin apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • jo apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Svaiginė apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
Kitas straipsnis
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

K. Stoškus. Neapykantos nuošliaužos, sveiko proto oazės, ir beribės absurdo dykumos (II)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai