Pirmadienis, 4 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Gandrinės arba gandrai visada grįžta namo

www.alkas.lt
2012-03-25 12:15:38
961
PERŽIŪROS
1
Gandras | efoto.lt, L.Liaukonio nuotr.

Gandras | efoto.lt, L.Liaukonio nuotr.

Gandras | efoto.lt, L.Liaukonio nuotr.
Gandras | efoto.lt, L.Liaukonio nuotr.

Lietuvoje kovo 25 dieną minimos Gandrinės. Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Šiais metais, besižvalgantys į dangų, gandrus pastebėjo grįžusius jau prieš pora savaičių (apie kovo 12 d.). Specialistų tai nestebina. Jie sako, kad tik per Gandrines juos jau mato visi.

Pavieniai patinėliai sugrįžta anksčiau tam, kad pasirūpintų namais – lizdais, juos suremontuotų, kol sugrįš jo gandrė. Gandrų poros žiemoja atskirai. Drauge jie tik augina mažylius. Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai išgyventų, jos nenutrūktų 10–12 metų.

Ištikimybė, namų saugojimas yra išskirtinis gandrų bruožas. Dar sakoma, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.

Pasak žinomo gamtininko, Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio anksčiausiai gandrai yra grįžę 1987 – kovo 4 dieną, o vėliausiai – 1996 balandžio 3 dieną.

Lietuvių tautosakoje baltasis gandras dar vadinamas busilu, starkumi, gužučiu, bacionu. Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikytas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis – dangaus antspaudo saugotojas, galįs žmonių ligas paimti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Gal dar ir todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę, gerovę namams, šalia kurių, neretai ir šeimininkų iškeltame gandralizdyje, jis ir apsigyvena. Gandras lanko namus ir „atnešdamas“ vaikelį. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio.

Šeimininkės Gandrinių dieną ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles, jas dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs. Ūkininkai šią dieną apžiūrėdavo javų sėklas, pažarstydavo rankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali nulemti koks būsi visus likusius metus. Jeigu pamatysi skrendantį, – gerai – visus metus spėriai nudirbsi darbus, būsi sveikas ir turtingas. Jeigu tupintį – lėtapėdis, vangiai nudirbsi visus darbus, tad ir praturtėjimas negresia. Netekėjusios merginoms skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintis – kad dar teks tupėti tėvų namuose. Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai, o pamatę iškart verčiasi per galvą – kad būtų miklūs, sveiki.

Gandrų kelias namo ilgas, dažnai siekiantis 10–12 tūkstančių kilometrų. Pavasarį, pakilę iš savo žiemojimo vietų Centrinėje ar Pietų Afrikoje, grįžtantys gandrai lekia labai atkakliai ir tiksliai. Vos grįžę puola tvarkyti lizde buvusias šakas, o po kiek laiko, atšilus orams, į lizdus neša naujus žagarus, velėnas, sausą žolę ir kitas statybines medžiagas. Neretai, gi mes, tik gandrams parskridus, pastebime, kad jų lizdai suirę, pasvirę, apaugę šakomis. Tada jau lyg ir per vėlu tvarkyti, genėti šakas. Tai daryti reikia jau nedelsiant. Daugelis gandrų, neradę vietos lizdui, pradeda jį sukti ant stulpo, kamino, stogo, vandentiekio bokšto, o tai nesaugu.

Pasistenkime, kad gandrai mūsų neužtiktų nepasirengusių juos sutikti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

httpv://youtu.be/F9zf7ydD6uM

Manto Jancevičiaus filmas „Gandrai visada grįžta namo“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pempė – bandančios gamtos pranašas
  2. Žemės dieną filmas apie gandrus ir eko paroda (nuotraukos, video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. gd says:
    14 metų ago

    🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03
Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“
Istorija

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas
Kalba

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą
Kultūra

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Kultūros politikos forumas
Kultūra

Kultūros ministerija telkia kultūros lauką bendriems sprendimams

2026 05 01
Sveikata
Lietuvoje

Paslaugos pas specialistus nuo gegužės 1 d. – jau be priemokų

2026 04 30
Kauno geležinkelio stotis
Lietuvoje

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026 04 30
Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus

2026 04 30
Būstas
Lietuvoje

Svarstoma savivaldybės būsto nuomininkams leisti įsigyti būstą išperkamosios nuomos būdu

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Kaunas šildymą baigs nuo pirmadienio

2026 04 30
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja dėl ličio jonų baterijų 

2026 04 30
Įstatymo pasirašymas
Lietuvoje

Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus

2026 04 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokių naudotų detalių automobiliui geriau nepirkti?
  • Didelė dalis gyventojų parduotų turimą būstą – o kaip elgtis iš tiesų?
  • Kur mesti dantų šepetėlį arba dažniausios klaidos plastiko konteineriuose
  • Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Kiti Straipsniai

Gandrai

Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?

2026 03 30
Aplinkosaugininkai pataria, kaip elgtis žiemą pastebėjus neįprastai besielgiančius gyvūnus

Aplinkosaugininkai pataria, kaip elgtis žiemą pastebėjus neįprastai besielgiančius gyvūnus

2026 02 02
Aplinkos ministras lankosi Alytaus rajone

Ministro akiratyje – Nemuno gilinimas ir kiti aplinkosaugos klausimai

2025 02 28
Pelkių diena

Pelkių diena bus minima žygiais saugomose teritorijose

2025 02 01
Aplinkosaugininkai pataria, kaip elgtis pastebėjus žiemą neišskridusius paukščius | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai pataria, kaip elgtis pastebėjus žiemą neišskridusius paukščius

2025 01 29
Putinas susitinka su nerinktu Burkina Faso prezidentu, ministru pirmininku ir režimo galva Ibrahimu Traorė Sankt Peterburge, 2023 m. liepa | Alkas.lt koliasžas

A. Navys, M. Sėjūnas. Kaip įveikti Rusiją? (IV)

2024 12 03
Žuvinto biosferos rezervatas prisijungė prie tarptautinio tinklo | vstt.lrv.lt nuotr.

Žuvinto biosferos rezervatas prisijungė prie tarptautinio tinklo

2024 09 10
Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja, pastangos ją saugoti – nemažėja | bef.lt nuotr.

Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja, pastangos ją saugoti – nemažėja

2024 07 22
Dvi retos gegužraibinių augalų rūšys bus saugomos | vstt.lrv.lt nuotr.

Dvi retos gegužraibinių augalų rūšys bus saugomos

2024 04 29
Alkas.lt koliažas

A. Navys. M. Sėjūnas. Kai šala gandrai…

2024 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rūtos Indrašiūtės autorinė keramikos darbų paroda

Molinės ganyklos Dzūkijos nacionaliniame parke

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai