Strateginės aplinkybės

Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti savo šalies branduolinių galvučių naudojimą, kaip priemonę, siekiant patikimesnės Europos gynybos.

Leidinio „Politico“ teigimu, E. Makronas kviečia Europos kolegas į diskusiją, plečiant kontinento pajėgumus ne tik priešraketine gynyba ir tolimojo nuotolio ginklais, bet ir branduoliniais.

Prancūzija šiuo metu turi apie 300 branduolinių galvučių ir yra vienintelė didžiausia branduolinė valstybė ES.

Prancūzija, prezidento Makrono pavidale, demonstruoja raumenis, ir tai yra sveikintina. Tačiau ar tai nėra viso labo tik poza, lygi to paties Makrono bicepsų fotografijoms instagrame?

Putinas taip pat demonstravo savo torsą, tačiau šiuo metu vyksta karas, ir pozuoti kalakuto ar povo pavidalu masinių žudynių akivaizdoje yra šiek tiek netikslu. Reikia vožti į dantis jau be pozavimų. Ir suprantama, ne branduoliniu ginklu.

Po Lenkijos pareiškimo apie pasirengimą dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijoje, buvo įjungti ar patys įsijungė Kremliaus samdiniai arba naudingi idiotai.

Tūlas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos karas yra sąmoningas etninio slavų valymo procesas. Todėl esą dabar Vakarai tęsia šią politiką, stengdamiesi į slavų etninio valymo procesą įtraukti ir lenkus.

Šiuos kliedesius po Krymo okupacijos masiniu būdu skleidė ir iki šiol skleidžia FSB kontroliuojama Rusijos žiniasklaida, teigdama, jog JAV ir kitos šalys, slavus, kaip ir juodaodžius, laiko žemesne „rase“, todėl kuria etninio valymo planus.

Šie planai esą kuriami ne šiaip sau, o tam, kad būtų užvaldyti Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir kitose slavų šalyse esančius gamtinius resursus. Mat kitose šalyse tų resursų nėra. Juokaujame.

Kyla klausimas, ar Žemaitaitis tokias kvailystes vapa iš durnumo, ar iš uolumo Maskvai. Pagal pirmos klasės lygio gramatines klaidas, panašu, jog politikierius mirksta Kremliaus informacinės kanalizacijos srutose.

Tačiau net ir tokiu atveju, ši veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Minėtos žinutės tarnauja Kremliaus tikslui vienyti slavų tautas žygyje prieš „fašistinius Vakarus“.

Toks kandidato lojimas kenkia mūsų valstybei tarptautiniu mastu, o Generalinei prokuratūrai laikas imtis veiksmų.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad niekas tiksliai nežino, kada baigsis karas tarp ukrainiečių ir rusų, tačiau pabrėžė, kad Ukrainos piliečiams svarbu išlikti visus 2024 metus.

Visokie rimti ir nerimti leidiniai bei ekspertai burinėja iš kavos tirščių ir „laikų“ kiekio, prognozuodami karo pabaigą šiemet arba po penkerių metų.

Šio pasimetimo fone norime pabrėžti, jog pergalė priklauso nuo mūsų visų realios padėties suvokimo ir blaivaus mąstymo. Jei mes ir sprendimų priėmėjai suvoksime, kad esame daug kartų stipresni už Kremliaus chuntą, ją pribaigsime nedelsiant. Šiemet.

Jei gyvensime iliuzijų ir baimės pasaulyje, karas tęsis labai ilgai. Tokioms iliuzijoms priskiriame ir karo „egzpertų“ svaičiojimus, kad štai dabar į Ukrainą jau plūsta JAV ginklai, ir ukrainiečiai tuoj taip duos, kad Rusija iš karto pasiduos.

To, deja, nebus, ir tokie kliedesiai yra pavojingi, kaip nepamatuotos pernykštės pergalės viltys. Būsime ir vėl rūgštūs bei nepatogūs. Lengvos pergalės ukrainiečių rankomis nebus.

Kijevas stokoja žmonių, todėl net ir pakankamas raketų ir kitų ginklų kiekis kol kas nėra lemiamas svertas kare.

Mes neskleidžiame nei pesimizmo, nei optimizmo. Mes sakome tiesą. Pernai buvome išvadinti vos ne Kremliaus agentais, kuomet abejojome Kijevo pergale, nes buvo šventai tikima, kad 18 HIMARS sistemų ir 300 Leopard tankų perlauš fronto liniją.

Į mūsų perspėjimus buvo žiūrima, kaip į kenkimą tikėjimui ir kovinei dvasiai. Mielieji. Tikėjimas, jog su šakute kitas žmogus gali pradurti neperšaunamą liemenę yra jo bei nuosavų vilčių pasmerkimas žlugimui. Tai ir įvyko. Nepamatuotas tikėjimas pergale ir dabar naudingas tik Kremliui.

Tuo tarpu mes visi choru turime reikalauti dar daugiau ginklų, karių, NATO šalių dalyvavimo misijose Ukrainoje, o ne svaičioti apie pergalę, tikint stebuklais.

Tik tvirtai stovėdami ant žemės, o ne levituodami padebesiuose, įveiksime Rusijos hidrą.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas dar kartą atmetė ne tik idėją tiekti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“, bet ir pasisakė prieš vokiečių karių siuntimą į Ukrainą.

Maža to, Šolcas pareiškė, kad karių nesiųs ir NATO, tarsi jau būtų paskirtas Aljanso generaliniu sekretoriumi. „Šiame kare nebus nei vokiečių karių, nei NATO karių“, – skelbia vokiečių kancleris.

Tokie uolūs Vokietijos kanclerio naudingi įtūpstai Maskvai, verčia priminti gerbiamo Olafo ryšius su Rusija. Vokiečių kancleris buvo paskutinis Vakarų lyderis, susitikęs prieš plataus masto invaziją su Putinu Maskvoje.

Olafo socialdemokratų partija buvo viena didžiųjų Putino draugų ir projekto „Nord Stream 2” stūmikių Europoje ir Vokietijoje. Šolcas buvo vienas didžiausių draugystės su Rusija propaguotojų, „Berlyno linijos“ statytojų net ir po Krymo okupacijos.

Berlynas neklausė Vašingtono raginimų nutraukti ryšius su Maskva ir padaryti „galą“ Rusijos įtakai Europoje. Dėl šio prorusiškumo, Vokietijos kancleris buvo vadinamųjų naudingųjų Kremliaus idiotų gretose.

Panašu, jog Kremlius rado įrankių, kurių pagalba vėl suspaudė ir laiko Šolco sėklides. Tačiau kancleris turi suvokti, jog jis istorijos vadovėliuose gali taip ir likti naudingu idiotu ir Kremliaus tarnu, o ne Vokietijos ir Europos lyderiu.

Matydami, kaip suaktyvėjo prokremlinės jėgos, o tuo pačiu infiltracinę veikla aktyviai vykdo senoji komunistinė ir kagėbistinė agentūra, teigiame, jog FSB aktyvuoja visus turimus resursus, įskaitant agentūrinį tinklą mūsų šalyje.

Tad nenustebkit ir nepasimaukit, jei koks nors buvęs komunistas staiga taps partizanų gerbėju, o „patriotas“ ims kartoti Putino tezes savais žodžiais. Visi jie dirba tą patį darbą, tam pačiam šeimininkui.

Veiksmai ant žemės

Sudėtinga situacija prie Charkovo ir Časov Jaro. Į pastarąjį driskiai vis dar aktyviai braunasi, lyg į vodkos prikrautą sandėlį. Rusai taip pat didina kovinių dalinių sankaupas Charkovo kryptimi, imituodami ar iš tiesų ruošdamiesi miesto šturmui.

Jei Kremlius sumanė užimti Charkovą taip paprastai, kaip Mariupolį ar Alepo, tai yra operaciją planuojančių balvonų strateginė klaida. Rusai neturi jokių šansų užimti milijoninio miesto.

Fronto linijoje įvyko 131 kovinis susirėmimas. Okupantai paleido 1 raketą, surengė 82 oro smūgius į Ukrainos teritoriją.

Rusai kasdien po truputį stumiasi į priekį, organizuodami puolimą keliomis kryptimis vienu metu. Taktinės pergalės nedidelės – keli šimtai metrų arba kilometras teritorijos.

Problematiškiausia padėtis Donecko regione. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos kirto vandens telkinį ir perėmė Semenovkos kontrolę bei užėmė Berdyčių gyvenvietę.

Pranešama, kad už kelių kilometrų į šiaurę esanti Solovjovė taip pat yra rusų rankose. Rusų daliniai gali pajudėti į pietus link Karlovkos, persikelti per Vovčos upę ir susijungti su kitais daliniais, besiveržiančiais iš neseniai užimtos Pervomaiskojės.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.