Seimas leido surengti tarptautines karines pratybas

Seimas leido birželio 4–21 d. mūsų šalyje surengti bendras Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos valstybių narių karinių vienetų tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“ (angl. „Baltops 2024“), kuriose vienu metu dalyvaus ne daugiau kaip 10 tūkst. kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pažymėjęs, kad tokių didelių pratybų Baltijos jūroje dar nesame turėję. Ministro tikinimu, pratybos parodys, kad žodžiai apie Baltijos jūros pavirtimą vidine NATO jūra po Suomijos ir Švedijos prisijungimo taps realybe.

Planuojama, kad dalyvauti pratybose į Lietuvos teritoriją atvyks karinių jūrų pajėgų laivai (su įgulomis, papildomu personalu, bei jūriniais štabais) iš JAV, Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Belgijos, Portugalijos ir Italijos.
Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos yra atsakingos už pratybų „Baltijos operacija 2024“ dalies – konferencijos prieš išplaukimą – organizavimą Klaipėdoje. Šios pratybų dalies metu 2024 m. birželio 4–7 d. visi pratybų dalyviai atplauks į Klaipėdos uostą, po to vykdys pratybų iškeltas užduotis Baltijos jūros regione iki 2024 m. birželio 21 d.

Kasmetines didžiausias tarptautines Baltijos jūros regiono pratybas „Baltijos operacija 2024“ rengia Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno pajėgos Europoje. Šių pratybų įgyvendinimą užtikrina NATO jūrų smogiamosios ir paramos pajėgos.

Pratybos planuojamos Baltijos jūros regiono valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje).

Pratybų tikslas – suteikti galimybę treniruotis skirtingų šalių karinėms pajėgoms, stiprinti karinio atsako pajėgumą, užtikrinantį laivybos laisvę ir saugumą Baltijos jūroje. „Kasmetinės pratybos „Baltijos operacija 2024“, kurios bus rengiamos jau 53 metus, suteikia unikalią galimybę treniruotis sąjungininkams, siekiant stiprinti pasirengimą NATO kolektyvinei gynybai, sąveikai bei efektyviam pajėgų panaudojimui reaguojant į kylančias grėsmes, siekiant išsaugoti laivybos laisvę Baltijos jūros regione“, − pažymi projekto rengėjai aiškinamajame rašte.