Praėjusią savaitę Vilnių drebinant protestuojančių ūkininkų technikai, daugelis miestiečių negalėjo atsistebėti jos šiuolaikiškumu. Prašmatnios kabinos ir išmanios sistemos žaibo greičiu ištrynė mūsų stereotipus apie neva praėjusio amžiaus ritmu gyvuojančias žemdirbystę bei gyvulininkystę. Tačiau „Telia“ ekspertai atskleidžia, jog naujoviški įrengimai tėra nedidelė atsinaujinančio žemės ūkio paveikslo dalis – į šią sritį vis labiau žengia tos pačios miestiečių plačiai naudojamos 5G, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos.
Remiantis naujausiais „Market Statsville Group“ (MSG) skaičiavimais, išmaniojo ūkininkavimo sprendimų rinka iki 2033 m. kasmet vidutiniškai augs net dešimtadaliu, kol galiausiai žemės ūkis taps nebeatsiejamas nuo aukštųjų technologijų. Tikėtina, jog dirbti žemę tuomet bus galima nė neišsitepant batų ir nuo savo ūkio būnant nutolus per šimtus kilometrų.
„Jei ūkininkų streikas būtų vykęs po kelerių metų, jų veikla protesto metu galimai nebūtų nė kiek paveikta. Patogiai įsitaisę traktorių sėdynėse, savo javų augimą jie būtų galėję stebėti savo išmaniuosiuose per 5G, kelių mygtukų paspaudimais suteikti tikslų kiekvienam augalui reikalingą vandens kiekį ir pagal gyvybinius rodiklius leisti DI nuspręsti, kurį galviją turėtų apžiūrėti veterinarijos gydytojas. Iš šio technologijų atgimimo žemės ūkyje išlošime ir mes visi – mūsų stalą pasieks pigesnis, sveikesnis ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darantis maistas“, – teigia „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
5G – nauja ūkio tikrovė
Mobiliojo ryšio panaudojimas žemės ūkyje dar neseniai atrodė, kaip tolima utopija, bet šiandienos aktualijos piešia visai kitokį vaizdą. Pasak R. Mikalausko, ūkininkams 4G tinklas kuo toliau, tuo labiau darosi „per ankštas“ ir trukdo diegti dar didesnę ūkio automatizaciją įgalinančius sprendimus.
„Tarkime, ūkininkas turi 500 karvių ir nori sužinoti, kiek iš jų ir kada turėtų susilaukti veršiukų. Šiandien tokius duomenis nesunkiai galima gauti iš ant galvijų pritvirtintų daviklių. Tai leidžia priimti sprendimus ir efektyviai organizuoti veiklą, todėl žemės ūkio atstovų akys ir toliau krypsta į kur kas daugiau vienu metu prijungtų jutiklių palaikyti galintį 5G“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Dar vienas 5G privalumas – daug didesnė duomenų perdavimo sparta. Vis daugiau ūkininkų, taupydami savo laiką, savo javų ir kitų augalų stebėjimą patiki bepiločiams. Deja, tai ne visada pavyksta atlikti kokybiškai dėl prastos filmuojamo vaizdo kokybės. 5G šią problemą išsprendžia, leisdamas virš laukų skriejantiems dronams vaizdą transliuoti HD raiška.
„Penktoji mobiliojo ryšio karta naudinga ir dėl kitų, kiek rečiau aptarinėjamų savybių. Pavyzdžiui, vienam gyvuliui atitrūkus nuo bandos ir „dingus iš radaro“, jo dėvimas GPS sekiklis vėl prie tinklo prisijungtų kur kas greičiau. Galimybė reikalui esant aktyvuoti arba išjungti ryšį taip pat leidžia 5G davikliams naudoti mažiau energijos ir taip pailgina jų veikimo be įkrovimo laiką“, – prideda „Telia“ ekspertas.
Didžiausia siekiamybė – tikslumas
Nors ūkių atnaujinimas kai kam gali pasirodyti žengimas atgal ekologijos fronte, padėtis yra visiškai priešinga. Didesni duomenų srautai ir geriau jaučiamas ūkio pulsas ūkininkams leidžia atsisakyti perteklinių priemonių bei sumažinti žalą gamtai. Naujos kartos žemės ūkis netgi pakrikštytas „precizinio ūkininkavimo“ pavadinimu, taip pabrėžiant jo dėmesį visoms aplinkybėms.
„Telia“ kartu su agrotechnologijų įmone „Ekobot“, Švedijos valstybiniu tyrimų institutu RISE ir „Axis Communications“ vykdė pilotinį projektą, kuriame DI paremtam robotui buvo patikėta prižiūrėti svogūnų laukus. „Telia“ 5G tinklas leido roboto filmuojamą medžiagą sparčiai perduoti į serverius, kuriuose veikiantys pažangūs algoritmai filmuotuose vaizduose atpažino piktžoles ir nurodė robotui jas pašalinti chirurginiu tikslumu.
„Minėtos technologijos padėjo kenkėjams įprastai labai jautrų derlių užauginti, naudojant beveik 70 proc. mažesnį pesticidų kiekį ir kartu sumažinant naudojamų pesticidų variacijas nuo šešių iki dviejų, o CO2 emisijas – beveik penktadaliu. Švedijos nepriklausomi ekspertai taip pat patvirtino, kad derlius buvo maždaug 6 proc. didesnis, nei įprastai, o „5G svogūnai“ buvo tinkami vartoti ilgiau už auginamus įprastais metodais“, – rezultatus pristato R. Mikalauskas.
Kita vertus, nereikėtų galvoti, jog panašūs projektai teliks vienkartiniais eksperimentais ir žemės ūkio rinkos smarkiau nepaveiks. ES teisės aktų kūrėjai pamažu spaudžia ūkininkus iki 2030 m. sumažinti naudojamų pesticidų kiekį beveik per pusę, todėl piktžoles ravintys robotai ar tiksliai į jas, nepaliečiant derliaus, chemikalus nutaikantys bepiločiai anksčiau ar vėliau taps ir mūsų šalies ūkių tikrove.
„Gera žinia, kad tam Lietuvoje visas sąlygas turime jau šiandien. Plėtodami 5G tinklą, apgalvojome visus jo naudojimo scenarijus, todėl jis šiandien veikia ne tik didmiesčiuose, bet ir smarkiai nuo miestų nutolusiuose ūkiuose. Pasaulyje pirmaujanti 99 proc. teritorijos 5G padengtis naujausius žemės ūkio sprendimus leidžia diegti beveik bet kuriame Lietuvos kampelyje“, – galimibes ūkininkams atskleidžia R. Mikalauskas.
