Nauja atliekų rūšiavimo tvarka vilniečiams vis dar kelia daugybę klausimų. Nuo to, kuriam laikui turėtų pakakti dalinamų maišelių iki tikrosios tokio rūšiavimo naudos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro žinovė, Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė, doc. dr. Aušra Zigmontienė sako, kad naujoji tvarka turi tiek pliusų, tiek minusų, o nerimaujantiems dėl maišelių kiekio pataria pirmiausia pradėti atsakingai rūšiuoti visas atliekas.
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos, vadovaujantis valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo planu, visose aglomeracijoje, kuriose gyventojų skaičius didesnis nei 2000, privalomas atskiras maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas.
Vilniaus miestas ne išimtis, todėl jame taip pat privalomas tokių atliekų atskiras rūšiavimas.
Vienos savivaldybės yra pasirinkusios atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą, kai gyventojai atskirtas atliekas meta į tam skirtą maisto ir virtuvės atliekų konteinerį, o Vilnius pasirinko kitą būdą – kai šios atskirtos atliekos metamos į tą patį mišrių atliekų konteinerį.
„Tokia rūšiavimo forma turi ir privalumų ir trūkumų. Privalumas tokio rūšiavimo – nedidėjančios atliekų surinkimo sąnaudos, tuo pačiu ir įdiegus tokią sistemą nedidėjantys kaštai gyventojams.
Trūkumas – į mišrių atliekų konteinerius išmesti oranžiniai maišeliai su maisto ir virtuvės atliekomis šiukšliavežėje yra suspaudžiami, todėl gali kilti grėsmė maišeliams plyšti“, – sprendimą vertina aplinkosaugos žinovė.
A. Zigmontienė pasakoja, kad maisto ir virtuvės atliekos, jei jos tinkamai išrūšiuotos gali būti perdirbamos, iš jų išgaunant biodujas, kompostą, kurį vėliau galima vėl grąžinti į anglies ciklą, todėl iš esmės toks rūšiavimas – naudingas aplinkai ir prisideda prie bendrų tvarumo tikslų.
„Į oranžinius maišelius reikia dėti išpakuotus ir netinkamus naudoti maisto gaminius, (tačiau neskystus), graužtukus, vaisių ir daržovių lupenas, mėsos ir žuvies kaulus, kiaušinių lukštus, kambarinių augalų liekanas, kavos, arbatos tirščius ir arbatos pakelius, vienkartinius popierinius rankšluosčius, vartoti nebetinkamus maisto papildus (ne vaistus) be pakuotės ir kita biologiškai skaidžias atliekas“, – teigia VILNIUS TECH mokslininkė.
Žinovė svarsto, kad pradėjus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, galbūt gyventojai atkreips dėmesį ir į maisto švaistymo klausimą ir bus galima įvertinti kiek ir kokių atliekų kiekvienas mūsų sugeneruoja.
„Dažnai gyventojas įsivaizduoja, kad tų 25 maišelių 3 mėnesiams pritruks. Čia aš galiu atsakyti – ar tikrai namuose rūšiuojate atliekas?
Jei yra rūšiuojamos plastiko, popieriaus, stiklo atliekos, atskirai nunešamos į tam skirtą konteinerį tekstilės atliekos, mišrių atliekų susidaro tikrai nedaug.
O juose vyrauja, ko gero, vienas kitas nešvarus plastiko maišelis, lupenos, graužtukai, kavos ar arbatos tirščiai, galbūt netinkami naudoti maisto likučiai ir pan.
Tad atskirti maisto ir virtuvės atliekas tikrai nėra sudėtinga“, – apie rūšiavimo įprotį pasakoja tvarumo žinovė A. Zigmontienė.
Aš dedu į oranžinius maišelius vakarykščius jautienos kotletus, vakarykščias keptas ar virtas bulves, vakarykščius cepelinus, vakarykščius nesuvalgytus daržovių troškinius, vakarykščią nesuvalgytą duoną ar batoną… Jeigu ką, tai čia buvo juodas humoras.
Rūšiavimas reikalingas vien tam,kad atskirti skirtingas atliekas, o visa ta tvarumo ir anglies pėdsako pasakėlė kaip makaronai ant ausų