Kitąmet bus galima teigti, kad aviacijos sektoriui prireikė ketverių metų visiškai atsigauti po pandemijos smūgio, kuris buvo suduotas visiems šios srities rodikliams. Rusijos karas Ukrainoje, sankcijos agresorei, geopolitinė įtampa ir ekonomikos cikliškumas taip pat buvo stiprūs veiksniai, lėtinę atsigavimo tempą. Vis dėlto Lietuvos oro uostai (LTOU) savo kryptį aukštyn išlaikė, o 2024 metais toliau planuoja kilti – kartu su Lietuvos ekonomika.

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis dalinasi ateinančių metų prognozėmis.

2023 metų preliminarūs duomenys Lietuvos oro uostams leidžia prognozuoti, kad per šiuos metus trijuose oro uostuose aptarnausime viso apie 6 mln. keleivių ir 53 tūkst. Skrydžių. Šiame kontekste reikia prisiminti, kad nemažą įtaką mažesniems  šių metų bendriems keleivių srautams turėjo Rusijos karas Ukrainoje ir tai, jog iš esmės Lietuvos oro uostuose nebevykdomi skrydžiai Rytų kryptimis. Vis dėlto žvelgiant į keleivių srautą lėktuvais į Vakarų ir Pietines Europos šalis – jau matome visišką kelionių atsigavimą į prieš pandemiją buvusį lygį.

Ilgametės tendencijos pasaulyje rodo, kad aviacijos srautų augimas faktinį šalies bendro vidaus produkto (BVP) augimą dažniausiai lenkia.

Prisimenant, kad dar šį rugsėjį Lietuvos bankas (LB) prognozavo, kad 2024 m. šalies BVP augs apie 2 procentus, lygiagrečiai įvertinant kitas aviacijos sektoriaus tendencijas, galima tikėtis, jog keleivių srautas Lietuvos oro uostuose bus 4–5 proc. didesnis negu šiemet, skrydžių skaičius turėtų taip pat augti, tačiau nuosaikiau nei keleivius skaičius. Skrydžių pasiūla iš esmės pastaruoju metu buvo ribojama dėl globalaus orlaivių trūkumo, tokia pati tendencija liks ir ateinančiais 2024 metais.

Prognozuojame, kad 2024 metais Lietuvos oro uostuose bendrai pasieksime apie 97 proc. 2019 metų keleivių apimčių lygio (kai buvo fiksuota 6,5 mln. keleivių per metus). Įvertinus tai, kad krypčių vykdymo kontekstas dabar yra ir kitąmet bus visiškai pasikeitęs, todėl ir sunkiai palyginamas su prie pandemiją buvusiu laikotarpiu – tai vertiname kaip augimo perspektyvą.

Paskutinis posūkis prieš augimo periodą

Vertinant tarptautinės „Airports Council International“ (ACI) ir kitų organizacijų apžvalgas, daugelyje jų prognozuojama, jog kitąmet keleivių srautai jau prilygs rodikliams, fiksuotiems prieš pandemijos protrūkį. Kai kurios organizacijos teigia, kad keleivių srautai 2–3 proc. ar net daugiau viršys ir 2019 m. rezultatus. Akivaizdu, kad pandemijos įtakos puslapis bus užverstas, globali aviacijos rinka savo pagrindinį dėmesį kitąmet skirs apimčių augimui ir padidėjusios paklausos iššūkiams valdyti.

Tarptautinės keleivių apklausos irgi nuteikia pozityviai. Po Europos šalyse atlikto tyrimo paaiškėjo, kad daugiau nei 70 proc. atostogų keliautojų ketina išlaikyti arba padidinti savo įprastą kelionių biudžetą per ateinantį laikotarpį.

Lietuvoje atostogų skrydžiai 2023 metais atliko svarbų vaidmenį metiniams rezultatams. O dėl mažėjančios infliacijos ir, tikėkimės, nustojusių augti (o gal ir mažėsiančių) EURIBOR palūkanų normų, tikėtina, jog kitąmet gyventojams susidarys dar palankesnės sąlygos keliauti, atsiradus daugiau finansinių galimybių.

Ateinantys 2024-ieji turėtų būti lyg paskutinis LTOU posūkis prieš aktyvaus augimo periodą, nes jau 2025 metais Lietuvos oro uostai baigs reikšmingą infrastruktūros plėtros proveržį, kai pradės veikti naujas keleivių terminalas Vilniuje, bus išplėstas terminalas Kaune, o bendras tinklas bus pajėgus aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus.

Verslo skrydžių perspektyvos

Kitas svarbus segmentas – verslo kelionių sektorius – Europoje atsigavo sparčiau nei buvo tikėtasi, o dabar prognozuojama, kad 2024 m. pabaigoje pagal verslo keliautojų išlaidas kelionėms globaliu mastu rinka sugrįš, o gal ir aplenks 2019 m. rodiklius.

Ši praktika atspindi ilgalaikius pagrindinius LTOU aviacijos srities tikslus – siekiame kokybinio šuolio skrydžių krypčių ir dažnių pasiūloje, patogesnių laikų skrydžiams, o bendro krypčių skaičiaus augimas (kiekybė) yra tarp paskesnių prioritetų.

Įvairūs investiciniai mechanizmai ir skatinimo priemonės 2024 m. atvers galimybes augti tradicinių oro bendrovių apimtims, turėtų dažnėti skrydžiai į svarbius aviacijos centrus ir sostines Europoje.

Keletas pavyzdžių iš Lietuvos oro uostų, kurie iliustruoja šią tendenciją jau dabar. Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ šių metų žiemos sezonu rengia po keturis skrydžius Vilnius-Helsinkis, oro bendrovė „Lufthansa“ skrydžius į Frankfurtą vykdo dukart per dieną, oro linijos SAS jau vykdo 19 skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Kopenhagos, o į Stokholmą per savaitę jau vykdomi 12 skrydžių. Oro bendrovė „Austrian Airlines“ skrydžius tarp Vilniaus ir Vienos rengia tris kartus per savaitę. Belgijos bendrovė „Brussels Airlines“ skrydžius į Briuselį vykdo keturis kartus per savaitę. Lenkijos oro vežėja „LOT Polish Airlines“ – vykdo iki 32 skrydžių per savaitę į Varšuvą. Tai tik keletas pagrindinių tradicinių oro bendrovių maršrutų plėtros mūsų oro uostuose pavyzdžių.

Išvada – tradicinės oro bendrovės Lietuvos oro uostuose jau dabar demonstruoja augimą net ir šių metų žiemos sezonu metu, prognozuojame, kad toks tempas išliks ir 2024 metų vasarą.