Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Tarp planuojamų maršrutų – tiek verslo keleiviams patrauklios kryptys, tiek poilsiautojų pamėgti Europos miestai, tinkami poilsinėms ir pažintinėms kelionėms.
„Pirmaisiais metų mėnesiais stebėjome išskirtinius aviacijos atsigavimo tempus. Tikėtina, kad artėjant kalendorinės vasaros sezonui ir keliautojams dar intensyviau planuojant atostogas, augimas bus dar spartesnis. Oro bendrovės keliautojams pasiūlys daugiau nei aštuoniasdešimt tiesioginių skrydžių maršrutų, taip pat reikėtų nepamiršti, kad lygiagrečiai bus vykdomi ir užsakomieji skrydžiai, kurie dar labiau atlieps keleivių paklausą atostogų skrydžiams“, – sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.
Lietuvos oro uostai detaliau apžvelgia tai, kokie skrydžių maršrutai nuo vasaros sezono bus atnaujinami arba visiškai nauji.
Vilniaus oro uoste – beveik 50 krypčių
Daugiausiai naujų ir atnaujintų maršrutų bus siūloma keliaujantiems iš Vilniaus oro uosto. Iš viso keleiviai, vykstantys per Vilniaus oro uostą, galės pasiekti beveik 50 krypčių. Dalis iš šių maršrutų apžvelgiami šiame pranešime.
Kovo 26 d., oficialiai prasidedant aviacijos vasaros sezonui, „Brussels Airlines“ atnaujins verslui ir politikams svarbius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Briuselį, „Austrian Airlines“ – į Vieną, taip pat nuo gegužės pradžios „airBaltic“ atnaujins skrydžius į Berlyną.
Naujienų ir atnaujintų maršrutų greta jau esamų siūlys oro bendrovė „Ryanair“ – nuo kovo 26 d. vykdys skrydžius į Graikijos sostinę Atėnus bei Frankfurtą, nuo birželio 1 d. – į Korfu, nuo birželio 3 d. – į Varną.
Skrydžius į Oslą nuo kovo 27 d. atnaujins „Wizz Air“. Nuo kovo 28 d. oro bendrovė skraidys į Romą. Įsibėgėjus vasaros sezonui „Wizz Air“ taip pat skraidins į Malagą (nuo liepos 10 d.).
„airBaltic“ be jau esamų maršrutų siūlys naujus maršrutus: nuo gegužės 2 d. oro bendrovė pradės vykdyti skrydžius į Malagą ir Maljorkos Palma, o gegužės 4 d. – į Heraklioną.
Tradicinės oro bendrovės vasaros sezone ir toliau jungs Vilnių su verslui svarbiais oro uostais – aviacijos centrais (HUB). Iš Vilniaus oro uosto bus galima pasiekti Frankfurtą su „Lufthansa“ oro bendrove, Kopenhagą ir Stokholmą (oro bendrovė „SAS“), Stambulą (oro bendrovė „Turkish Airlines“), Varšuvą (oro bendrovė „LOT“), Ciurichą (oro bendrovė „SWISS“). Suomijos oro bendrovė „Finnair“ toliau siūlys maršrutą tarp Lietuvos sostinės ir Helsinkio, Londono Sitį ir toliau bus galima pasiekti naudojantis tiesioginiu „LOT“ vykdomu skrydžiu.
Naujos kryptys Kauno oro uoste
Kauno oro uoste vasaros sezono metu bus siūloma beveik 30 krypčių, tarp kurių jau ir dabar vykdomos, tačiau sugrįš keliautojų pamėgti maršrutai, bus siūlomos ir naujos kryptys.
Nuo kovo pabaigos oro bendrovė „Ryanair“ iš Kauno oro uosto pradės naujus skrydžius į Bratislavą (Slovakija), Barį (Italija) ir Burgasą (Bulgarija).
Kalbant apie tęsiamus maršrutus – oro bendrovė „Ryanair“ vasaros sezono metu toliau išlaikys skrydžius į Olborgą, Alikantę, Liverpulį, Londoną, Stokholmą, Šanoną, Madridą, Kopenhagą, Dubliną, Malagą. Taip pat „Ryanair“ užtikrins patogų susisiekimą su Bristoliu, Pafosu, Briuseliu, Kelnu, Geteborgu ir Edinburgu. Savo maršrutus vasaros sezono metu toliau tęs ir oro bendrovė „Wizz Air“. Ji skraidins į Olesiundą, Stavangerį ir Bergeną (Norvegija), Londoną (Jungtinė Karalystė).
Šiame oro uoste skrydžiai atsinaujins taip pat į Neapolį, Maljorkos Palmą, Rodą, Rimini, Varšuvą.
Palangos oro uoste – keliautojų pamėgtos kryptys
Palangos oro uoste keliautojams toliau bus siūlomos jų pamėgtos kryptys.
Per šiuos oro vartus bendrovė „Ryanair“ skraidins į Dubliną ir Londoną. „Norwegian Airlines“ vykdys maršrutą į Oslą, o „SAS“ skraidins į Kopenhagą.
Oro bendrovė „airBaltic“ iš Palangos oro uosto vykdys skrydžius į Rygą.
siūlo, jie nusprendžia, jie skraidina, o ne oro uostai.
Susisiekimo oru paslaugų tiekimas yra viešoji paslauga, todėl yra viešai skelbtini ir kiekvieno Lietuvos oro uosto infrastruktūros mokesčių, jų kompensavimo dydžiai biudžeto lėšomis. Žodžiu, yra viešai žinotina, ar nėra daromos šiuo atveju privilegijos kompensuojant biudžeto lėšomis dalį vieno ar kito oro uosto infrastruktūros kainos. Pvz., nesant tiesioginio susisiekmo su Briuseliu keleiviai iš Vilniaus ir į jį buvo priversti skristi per Kauną, Varšuvą ar Rygą. Tai akivazdus Lietuvos oro uostų valdymo brokas, sukėlęs didelį nepatogumą ir papildomas išlaidas keleiviams tarp Briuselio ir Vilniaus. Kodėl taip atsitiko tinkamai pasigilina, paanalizuota viešai kaip ir nebuvo…
O tai Kauno aerouostas ne Lietuvoje? Ar už Vilniaus- nors ir tvanas ? Manau,Žemaitijos, Suvalkijos, didelės dalies Aukštaitijos bei Dzūkijos gyventojams patogiau skraidyti iš Kauno.
ne apie tai rašoma! Rašoma apie VNO-BRU skrydį. Į BRU pagrindinai skraido valstyb. tarnautojai iš sostinės. Jei iš Vilniaus nebuvo tiesioginio skrydžio į BRU, tai buvo ypatingai didelis SM darbo trūkumas. Ne visiems komandiruotiems suteikiama galimybė pernakvoti Briusely. Išskristi labai anksti ryte, skristi su persėdimu, dalyvauti posėdy ir grįžti tą pačią dieną vėl su persėdimu yra daugiau negu nesąmonė. Taip suvaroma žmonių sveikata negrįžtamai.
Jeigu vertinti pagal patogumą tai Klaipėdai, Tauragei , Žemaitijai apskritai, Šiauliams, daliai Latvijos patogiau būtų skraidyti iš Palangos oro uosto arba ėmus skraidyti dar ir iš Šiaulių oro uosto Įvertinus dar tai, kad pats Vilnius yra trečdalis Lietuvos bei kad Kaunas yra netoli sostinės, kad yra geras susisiekmas Kaunas – Vilnius, tai matosi, kad Kauno oro uosto plėtimas apskritai yra vykdomas Vakarų ir Šiaurės Lietuvos gyventojų patogumų susisiekimo oru galimybių plėtojimo sąskaita. Ir tai kertasi su nuolat minima valstybine regionų vystymo politika.
nusibodo iki gyvo kaulo komentarų stabdymai! Gėda!
tai panašu į patyčias. Kur dar taip yra pasaulyje, ko siekiate?