Vyriausybė pritarė Nacionalinio architektūros instituto steigimui, kuris įsikurs buvusio Kauno centrinio pašto Laisvės alėjoje pastate.
Nacionalinis architektūros institutas (NAI) įgyvendins valstybės politiką kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, skatins Lietuvos architektūros meno raidą, pristatys Lietuvos architektūros meną Lietuvoje ir užsienyje, taip pat užsienio architektūros meno raidos tendencijas Lietuvoje, kaups, saugos ir tyrinės Lietuvos architektūros meno bei architektūros paveldo muziejines vertybes, skatins visuomenės įtraukimą į viešųjų erdvių planavimo procesus.
„Įsteigiant Nacionalinį architektūros institutą, užpildoma daug metų žiojėjusi spraga. Pagaliau turėsime architektūrai, jos istorijai, raidai bei ateities perspektyvoms skirtą tyrimų, iniciatyvų ir idėjų centrą, kuris taps traukos vieta tiek profesionalams, tiek ir plačiajai visuomenei, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Ypač džiugu, kad naujoji įstaiga atvers ir naują puslapį tarpukariu iškilusio pašto pastato istorijoje.
ES paramos lėšomis šis pastatas bus atnaujinamas išsaugant jo visas vertingąsias savybes ir kartu pritaikant jį NAI reikmėms. Šioje vietoje bus puoselėjamos ir stiprinamos vertybės, visiškai atitinkančios ir Naujojo europinio bauhauzo dvasią – tvarumą, estetiką ir įtraukumą.“
NAI padės gilinti visuomenės sampratą apie architektūros meną ir paveldą, atskleisti jų ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio kultūros ir meno procesais, skatins visuomenės aktyvumą dalyvaujant kokybiškos aplinkos kūrime, puoselės Lietuvos architektūros meno identitetą, taip pat skatins architektūros atvirumą, tarpdiscipliniškumą ir naujoves.
Siekdamas šių tikslų, NAI planuos, organizuos, sudarys ir eksponuos architektūros meno ir architektūros paveldo parodas, inicijuos ir įgyvendins kitus architektūros meno ir architektūros paveldo projektus, organizuos seminarus, paskaitų ciklus, konferencijas, kūrybines dirbtuves, konkursus, festivalius ir kitus renginius, kurie pristato ir analizuoja architektūros meno sritį, jos raidos kryptis, sąveiką su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis.
Naujoji įstaiga steigs ir organizuos architektūros meno apdovanojimus, rengs architektūros meno ir su šia sritimi susijusias rezidencijas, skatins architektų ir su architektūra susijusių specialistų mainus, įtrauks visuomenę į miestų planavimo procesus siekiant kurti kokybišką, tvarią, visuomenės interesus atitinkančią architektūrinę aplinką.
NAI taip pat įgyvendins Naujojo europinio bauhauzo, Davoso baukultur aljanso ir kitas Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių iniciatyvas architektūros meno ir architektūros paveldo srityse, teiks pasiūlymus Kultūros ministerijai dėl architektūros meno ir architektūros paveldo raidos skatinimo, rinks ir pristatys visuomenei aktualią statistinę architektūros meno informaciją. Institutas taip pat vykdys muziejinę veiklą – kaups, saugos, tyrinės ir pristatys Lietuvos architektūros meno ir architektūros paveldo muziejines vertybes, rengs ir įgyvendins kultūrinės edukacijos projektus, praktinius architektūros edukacijos užsiėmimus, įgyvendins architektų kvalifikacijos kėlimo programas ir projektus.
Naujoji įstaiga rengs Lietuvos architektūros meno muziejinių vertybių prevencinį konservavimą ir restauravimą, vykdys architektūros meno ir architektūros paveldo tyrimus, rengs, leis ir platins tiriamuosius, edukacinius, informacinius bei reklaminius leidinius, publikacijas, susijusias su NAI veikla. NAI kaups architektūros leidinius ir sudarys galimybę visuomenei jais naudotis, pristatys Lietuvos architektūrą užsienyje, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio valstybių architektūros centrais, architektūros ir kitais muziejais, valstybės archyvais, kitomis kultūros ir meno, mokslo ar mokslinių tyrimų įstaigomis ar organizacijomis.
Planuojama, kad NAI dirbs iki 20 tyrėjų, kuratorių, muziejininkų ir kultūros vadybininkų, architektūros profesionalų. Įstaiga bus kuriama palaipsniui, visa apimti ji pradės veikti, kai bus užbaigtas Kauno centrinio pašto investicinis projektas. Artimiausiu metu ketinama organizuoti vadovo konkursą ir baigti įstaigos registravimo darbus.
Gal Kaunui pakaktų Miesto architektūros instituto pavadinimo, dėl ko čia jį vadinti nacionaliniu…
Matyt, tai vis dar „iš tos pačios operos”, kaip ir praeitoje kadencijoje pradėtas įvairių mokslo bei kt. įstaigų patraukimas iš Vilniaus, Vilniaus atlaisvinimas kažkam, kas jam planuota / vis dar planuojama?
Gal aiškiai įvardinkite,kokių mokslo įstaigų patraukimas iš Vilniaus? Ar tik spėliojate?
Na, va taip iš karto visko neišvardinsiu. Viskam, kas planuota (ir kaip bei kiek to spėta padaryti) reiktų mažiausiai dieną skirti. Susimylėkit. Pedagoginio int-to (Edukologijos un-to) vardint nereikia? Dar sąraše buvo su lietuvių kalba, tautosaka, literatūra, su istorija susiję in-tai. Tai bent jau kol kas atsiprašysiu.
Ar pravažiuojate per pedagoginį žiedą iš pirmo karto? Mokymo įstaigų sutelkimui viename mieste nepritariu. Taškas.
Kiek pamenu, iš Vilniaus iškeltas Lukiškių kalėjimas.Ar manote, kad tai didelė netektis Vilniui ir didžiulis džiaugsmas tiems, šalia kurių įkurdintas buvęs Lukiškių kalėjimas ? Kažkaip niekas žiniasklaidoje nedejavo,,kaip Vilniaus Lukiškių kalėjimo darbuotojai važinės į naują darbą, kur ves vaikus į darželius ir t.t., kai tuo tarpu žiniasklaidoje buvo dejuota ir galimai tyčiotasi dėl planų iškelti Žemės ūkio ministeriją iš Vilniaus.Matyt, iš Vilniaus įmanoma iškelti tik kalėjimus 🙂 Lietuvai šiuo klausimu nepakeliui su Estija,juo labiau, su Vokietija? O Lietuvos edukologijos universitetas ( buvęs Pedagoginis) virto VDU švietimo akademija . Kontaktai Vilniuje: T.Ševčenkos g. 31, 03111 Vilnius, tel. (8 5) 279 02 81 .
Nyderlandų Architektūros institutas yra Roterdame, o ne sostinėje Amsterdame ar valdžios centre Hagoje. O gal tamstai artimesnė valstybių, esančių į rytus nuo Lietuvos, praktika, kai beveik viskas-valdžia, kultūra,mokslas, finansai koncentruojama tik sostinėse?
Netiesa, aš nesikreipiau.
Mikas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Manau, kad Nyderlandų pavyzdys sakytų, jog ta institucija kurtina ne Kaune, o tarkim Trakuose, nors akivaizdu, kad geopolitiškai Nyderlandai yra viena, o Lietuva visai kita. Beje, nesidairant po Nyderlandus, o paprasčiausiai pažvelgus po savo nosim, kyla klausimas, ar tik ne kauniškis yra tą nacionalinę (centralizuotą, kaip Rytuose) instituciją jame kuriantis Kultūros ministras…
Rusijoje beveik viskas- valdžia, finansai, ekonomika, kultūra yra sukoncentruota sostinėje Maskvoje ( gal šiek tiek lieka ir Sankt Petersburgui) . Nyderlandų sostinė yra Amsterdame, bet visa valdžia- karalius, Parlamentas, Vyriausybė dirba Hagoje. Minėtame Roterdame yra Nyderlandų architektūros institutas. Vokietijoje dalis ministerijų yra sostinėje Berlyne, dalis- buvusioje Vakarų Vokietijos sostinėje Bonoje. Estijos Švietimo ir mokslo ministerija yra Tartu mieste, 186 km nuo sostinės Talino. Kuris pavyzdys tamstai artimesnis- Nyderlandų, Vokietijos, Estijos, ar Rusijos?
Gal derėtų pasižiūrėti, ar vardinamų šalių konstitucijoje yra konkrečiai pasakyta miesto, kuris yra sostinė, vardas. Ir ar tai – absoliuti konstitucinė nuosta. Tai viena. Antra, Lietuva gyvena (valstybę valdo) ne pagal tai, kaip, pvz., ką nors yra padariusi kita šalis, o savo galva, vadovaudamasi Konstitucija. Be to, pasirenkant sostinei miestą atsižvelgtina ir į atskiros šalies geopolitinę padėtį. Akivaizdu, kad Lietuvos atveju lietuvybės (nacionalumo) stiprinimas Vilniuje ir aplink jį pagal geopolitinę padėtį nėra tapatus Nyderlandų ar Vokietijos situacijoms jų sostinių nacionalumo ar ministerijų ne sostinėje klausimu, todėl negali būti aklai sekama šių šalių pavyzdžiu.
susivienijimas, niašl institjut, niašnl… Ne tautos, ne tautinis, ne valstybinis, bet niašnl!
Pasigedau Barto su Pajūriečiu. Sakau, einu paieškosiu, į svečius pasikviesiu, gal susipras man malkų pripjaustyti ir pakapoti…
Užsuku pas vieną, užsuku pas kitą – pas abu tas pat: abu palubėse kadaruoja, o apačioje ir vieno, ir kito uošvienytės užsirūstinusios stovi, po dubeltufkę į savo žentus nukeipusios, ir vis dar nepatenkintos, nors tiedu abu jau ir voratinklius nuo sienų bei lubų nubraukę, ir langų bei fortkių stiklus išblizginę, ir dulkes nuo karnizų nuvalę, graudžiom akim į jas taip gailiai žiūri… Bet uošvienytės pareiškia, jog draudžia žemyn nusileisti (bent kiek pailsėti), kol tinginys žentas nepakabins firankių ! Ir ne bet kaip kabins, o tvarkingai sulankstęs firankių faldas !
Siūlyčiau skirti laiko kaimyninių bei tolimesnių tautų kalbų mokymuisi (gal vis tik tobulėjimui, nes esate vilnietė).