Legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja jau antrą dešimtmetį ir kiekviena veiksminga kontrolės priemonė šį mažėjimą paspartina. 2015–2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančią šalį, o jau po ketverių metų (2019 metais) Lietuva atsidūrė 6-oje vietoje ir PSO vertinama kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą.
Per šį laikotarpį žymiai sumažėjo ir dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas tarp 15–64 m. gyventojų. Tai garantuoja ir mažesnes sveikatos problemas.
Šie teigiami poslinkiai aptarti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų pristatyme „Alkoholio kontrolės priemonių poveikis: mitai ir realybė“.
Įgyvendintos įvairios alkoholio kontrolės priemonės
Pasak NTAKD laikinosios vadovės Gražinos Belian, nuo 2014 metų Lietuvoje įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Svarbiausios iš jų – draudimas laikinose prekybos vietose prekiauti įvairiais surogatais, burnos skalavimo skysčiais, odekolonais, kurie turėjo daugiau nei 20 proc. etilo alkoholio. Dar po metų turgavietėse įsigaliojęs draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais neturint licencijos. 2016 m. buvo priimtas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Vėliau buvo įvesti reikalavimai nustatyti pirkėjo amžių, specialus alkoholio pakuočių ženklinimas, draudimas organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus, loterijas, dar vėliau įvestas draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų mažinimą.
G. Belian teigimu, 2017 m. pradėtas mokesčių alkoholiniams gėrimams didinimas ir alkoholio reklamos draudimas pradėjo naują alkoholio kontrolės politikos etapą, nors buvo daug skeptiškų prognozių, kad Lietuvoje padaugės šešėlinės ekonomikos, kontrabandinio alkoholio ir neapskaityto alkoholio statistika.
Panašios prognozės lydėjo ir 2019–2023 metais priimtus draudimus, pavyzdžiui, gaminti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus (visuomenė tai puikiai prisimena kaip „vaikiško šampano“ uždraudimą), taip pat draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paviljonuose, o kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose leidimas prekiauti tik tokiais gėrimais, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc.
G. Belian teigimu, visgi tikrovė yra tokia, kad legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja nuo 2012 metų. „Mes pastebime, kad kiekviena efektyvi alkoholio kontrolės priemonė tą mažėjimą padidina, pavyzdžiui, akcizo padidinimas davė efektą, kad suvartojimas sumažėjo vienu litru per metus“, – teigia Departamento laikinoji vadovė. Pasak jos, jeigu 2015–2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip šalį, kur alkoholinių gėrimų suvartojama daugiausiai, tai 2019 m. mūsų šalis jau atsidūrė 6-oje vietoje ir yra vertinama, kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą.
G. Belian pasidžiaugė ir dar vienu alkoholio vartojimo aspektu: nuo 2016 metų ženkliai sumažėjo dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas tarp 15–64 m. gyventojų, o tai garantuoja ir mažesnes sveikatos problemas. „Džiugina ir dar vieno tyrimo, kurį atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, rezultatai, kad sparčiai mažėja alkoholio tarp 5–9 klasės mokinių“, – tvirtina vadovė.
Vertindama vis pasigirstančius raginimus liberalizuoti alkoholio reklamos ribojimus, ji pristatė dar vieno tyrimo rezultatus, koks yra Lietuvos gyventojų požiūris į alkoholio reklamos draudimą socialiniuose tinkluose: 66 proc. arba 2 iš 3 18–74 metų Lietuvos gyventojų teigiamai vertina alkoholio reklamos draudimą socialiniuose tinkluose.
Reikia išlaikyti esamą kontrolės politiką
„Alkoholio kontrolės įstatymas – vienas dažniausiai keičiamų įstatymų Lietuvoje. Esame suskaičiavę per 60 alkoholio kontrolės politikos pokyčių, kurių dalis buvo įgyvendinta per trumpą laiko tarpą ir davė akivaizdžių rezultatų mažinant su alkoholio vartojimu susijusį mirtingumą ir kitas neigiamas pasekmes. Todėl reikia išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politiką, nieko nereikia liberalizuoti“, – įsitikinęs LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Mindaugas Štelemėkas.
Profesorius konstatavo, kad per paskutinius 15 metų Lietuva įgyvendino eilę svarbių alkoholio kontrolės politikos sprendimų. Ypatingai svarbūs pokyčiai įgyvendinti 2008–2009 ir 2017–2018 m., užtikrinę apskaityto alkoholio vartojimo sumažėjimą.
Pasak LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovo, alkoholio suvartojimas išlieka pagrindine problema, todėl reikalinga nuolatinė patikros sistema, kad alkoholis nebūtų parduodamas jo įsigyti teisės neturintiems jauniems žmonėms, tad dažnesni slapto pirkėjo tyrimai galėtų turėti teigiamą efektą.
„Visiškas alkoholio reklamos draudimas – gerai veikianti priemonė, kuri ypač svarbi socialiniuose tinkluose, nes būtent ten lengviausiai pasiekiami jauni asmenys“, – akcentavo prof. dr. M. Štelemėkas.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, aptardamas alkoholio pardavimo laiko sekmadieniais įtaką vyrų mirtingumui, pabrėžė, kad 2018 m. įsigalioję prekybos alkoholiu ribojimai turėjo neabejotinos įtakos sumažėjusiam mirtingumui: Lietuvoje sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad iki ribojimų padidėjęs mirtingumas sekmadieniais ir pirmadieniais gerokai sumažėjo. Be kita ko, tai gali lemti ir kiti veiksniai, tačiau mirčių mažėjimas vienareikšmiai susiję ir su alkoholio vartojimu“, – išvadomis dalinosi D. Stumbrys.
Pasak mokslininko, tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2018-ųjų fiksuotas vyrų mirčių pikas sekmadieniais sumažėjo iki savaitės vidurkio, tokia pati tendencija pastebėta ir dėl mirtingumo pirmadieniais.
Kartu su Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro (Centre for Addiction and Mental Health, CAMH) LSMU mokslininkai atlieka tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti alkoholio kontrolės poveikį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jurgen Rehm pastebėjo, kad nuo 2001-2021 m. Lietuva pasižymėjo aukštais mirtingumo nuo alkoholio rodikliais. Visgi, alkoholio kontrolės priemonės, kai didinami mokesčiai, didėja alkoholinių gėrimų kainos, sumažino vartojimą, tuo pačiu sumažėjo ir mirtingumas.
Mokslininkas pabrėžė, kad siekiant, jog lietuvių gyvenimo trukmė nesiskirtų nuo kitų ES šalių gyventojų, labai svarbu tęsti alkoholio kontrolės politiką. Tai užtikrintų ne tik ilgesnę gyvenimo trukmę, bet ir ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę ir bendrą gyvenimo gerovę.
