Ruošiantis sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatais. Komisijos nariai tikisi, kad tyrimų išvados padės priimti labiau pagrįstus ir argumentuotus sprendimus.
Kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką
2020 m. tarptautinė mokslininkų komanda pradėjo penkerius metus truksiantį mokslinį tyrimą, kuris apims 2016–2018 m. laikotarpį. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius, nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, tai pat, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.
Posėdyje dalyvavęs vienas iš tyrėjų, Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jiurgenas Rėmas (Jürgen Rehm) pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto finansuojamą mokslinį tyrimą ir alkoholio kontrolės politikos poveikio mirtingumui ryšį.
Pranešėjas pažymėjo, kad mirtingumas Lietuvoje iki 2007 m. augo, o vėliau, 12 metų laikotarpyje, labai sumažėjo. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar šį mažėjimą lėmė alkoholio kontrolės politikos priemonės. J. Rėmas, demonstruodamas ir kitų užsienio šalių alkoholio mokesčių didinimo ir mirtingumo ryšį nusakančius skaičius, akcentavo, kad alkoholio mokesčiai turi didelę įtaką mirtingumui, tačiau kartais įtaka yra matoma tik trumpuoju periodu.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, 2017 m. padidinus mokesčius alkoholiui, buvo išvengta 1155 mirčių per metus – tai sudaro beveik tris proc. visų mirčių. 2018 m. sausio mėn. įvestas amžiaus cenzo ribojimas alkoholiui taip pat turėjo įtakos 18 ir 19 amžiaus asmenų, ypač vyrų, mirtingumui.
J. Rėmas, užbaigdamas tyrimo pristatymą, akcentavo, kad alkoholio prieinamumo sumažėjimas turi įtakos mirtingumui nuo visų priežasčių ir ilgina gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų.
Tyrime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Štelemėkas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Ilona Tamutienė – Komisijai pristatė savo tyrimus, kurie apima alkoholio kontrolės politikos poveikio vertinimą Lietuvoje, alkoholio žalos kitiems, nei geriantysis, vertinimą bei darbuotojų blaivumo patikros rezultatus Lietuvos įmonėse.
Pranešėjai akcentavo, kad kompleksinė alkoholio kontrolės politika gali būti siejama su bendro mirtingumo mažėjimu Lietuvoje, yra stiprios prielaidos sieti alkoholio kontrolės politiką su augančia tikėtina gyvenimo trukme, ypač tarp vyrų; taip pat matomos prielaidos, kurios leidžia kelti mokslines hipotezes vertinant alkoholio reklamos apribojimą ir mažesnį paauglių alkoholio vartojimą.
Kartu atkreiptas dėmesys, kad įmonių ir gyventojų sumokėti akcizai už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus padidino biudžeto pajamas. Apibendrinant tyrimo išvadas, mokslininkai siūlė neliberalizuoti alkoholio politikos, nes tai gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui.
Susiję straipsniai:
- Seime įregistruotos mokslu pagrįstos ir piliečių palaikomos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės
- Seimas siekia griežtinti jaunų vairuotojų įstatymą dėl alkoholio vartojimo
- B. Ropė. Be mokslu grįstų priemonių neišspręsime mirtinos alkoholio vartojimo problemos
- A. Veryga. Alkoholio vartojimo mažinimas – išbandymas žiniasklaidos savininkams ir vadovams
- Seimas palaimino Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas
- Alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja
- Seime vyks konferencija „Regioniniai muzikinio folkloro tyrimai“ (tiesioginė transliacija, video)
- M. Štelemėkas. Alkoholio suvartojimas ir kiti sveikatos rodikliai
- J. Dapšauskas. Šalink priežastį ir alkoholio pramonės kruvinus pelnus
- A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos?
- J. Dapšauskas. Kaip politikai ketina mažinti alkoholio vartojimą – „muilinom“ kalbom ar mokslu pagrįstais sprendimais?
- J. Dapšauskas. Kiek dar politikai vykdys alkoholio pramonės užsakymus?
- A. Veryga. Būti ar nebūti valstybės alkoholio pardavimo monopoliui?
- N. Goštautaitė-Midtun. Ar vyriausybės ir alkoholio pramonės tikslai sutampa?
- A. Veryga. Ar valstybė sugebės atsikratyti korupcinės kupros – alkoholio reklamos?
- R. Baškienė: Ar blaivybės puoselėtojams pavyks įveikti alkoholio lobistus? (video)
- M. Štelemėkas. Alkoholio kontrolės baubai artėjant rinkimams (atsakymas R. Valatkai)
- J. Dapšauskas. Svaigalų kontrolės srityje svarbi pergalė – degalinėse alkoholio nebebus
- „Savaitės pjūvis“ apie alkoholio platinimo suvaržymus ir aukštąjį mokslą (video)
- J. Dapšauskas. Ar Prezidentė nepraleido progos patylėti apie alkoholio mažinimo priemones?
- J. Dapšauskas. Alkoholio pramonės propagandistų „argumentai“ žlugo – mažėja ne tik pardavimai, bet ir pasekmės
- Į posėdžius Seime rinksis Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija
- A. Veryga. Gerai suplanuotas alkoholio kontrolės stabdymo ir„smegenų plovimo“ procesas įsibėgėjo
- N. Puteikis. Alkoholis grįžta į degalines – tam ir vėl padeda TS-LKD frakcijos Seime narys K. Masiulis
- Dreisenų tyrimai vykdomi Platelių ežere
- J. Dapšauskas. Alkoholio pramonė, padedama valdžios, išžudė daug žmonių ir sako, kad nebėra kam gerti
- Seime N. Puteikio spaudos konferencija „Kodėl persekiojama kultūrinė žiniasklaida, o Krymo aneksiją remiantys politikai globojami?“ (video)
- N. Goštautaitė-Midtun. Lietuvos ūkis – ant alkoholio pramonės adatos?
- A. Veryga. Skauduliai, kuriuos atvėrė karas dėl alkoholio reklamos išsaugojimo
- A. Veryga. Lietuvos Vyriausybę gaubia alkoholio pramonės šešėliai
O “malonumų partijai” nusispjauti ant Lietuvos žmonių sveikatos .