Ruošiantis sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatais. Komisijos nariai tikisi, kad tyrimų išvados padės priimti labiau pagrįstus ir argumentuotus sprendimus.
Kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką
2020 m. tarptautinė mokslininkų komanda pradėjo penkerius metus truksiantį mokslinį tyrimą, kuris apims 2016–2018 m. laikotarpį. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius, nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, tai pat, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.
Posėdyje dalyvavęs vienas iš tyrėjų, Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jiurgenas Rėmas (Jürgen Rehm) pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto finansuojamą mokslinį tyrimą ir alkoholio kontrolės politikos poveikio mirtingumui ryšį.
Pranešėjas pažymėjo, kad mirtingumas Lietuvoje iki 2007 m. augo, o vėliau, 12 metų laikotarpyje, labai sumažėjo. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar šį mažėjimą lėmė alkoholio kontrolės politikos priemonės. J. Rėmas, demonstruodamas ir kitų užsienio šalių alkoholio mokesčių didinimo ir mirtingumo ryšį nusakančius skaičius, akcentavo, kad alkoholio mokesčiai turi didelę įtaką mirtingumui, tačiau kartais įtaka yra matoma tik trumpuoju periodu.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, 2017 m. padidinus mokesčius alkoholiui, buvo išvengta 1155 mirčių per metus – tai sudaro beveik tris proc. visų mirčių. 2018 m. sausio mėn. įvestas amžiaus cenzo ribojimas alkoholiui taip pat turėjo įtakos 18 ir 19 amžiaus asmenų, ypač vyrų, mirtingumui.
J. Rėmas, užbaigdamas tyrimo pristatymą, akcentavo, kad alkoholio prieinamumo sumažėjimas turi įtakos mirtingumui nuo visų priežasčių ir ilgina gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų.
Tyrime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Štelemėkas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Ilona Tamutienė – Komisijai pristatė savo tyrimus, kurie apima alkoholio kontrolės politikos poveikio vertinimą Lietuvoje, alkoholio žalos kitiems, nei geriantysis, vertinimą bei darbuotojų blaivumo patikros rezultatus Lietuvos įmonėse.
Pranešėjai akcentavo, kad kompleksinė alkoholio kontrolės politika gali būti siejama su bendro mirtingumo mažėjimu Lietuvoje, yra stiprios prielaidos sieti alkoholio kontrolės politiką su augančia tikėtina gyvenimo trukme, ypač tarp vyrų; taip pat matomos prielaidos, kurios leidžia kelti mokslines hipotezes vertinant alkoholio reklamos apribojimą ir mažesnį paauglių alkoholio vartojimą.
Kartu atkreiptas dėmesys, kad įmonių ir gyventojų sumokėti akcizai už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus padidino biudžeto pajamas. Apibendrinant tyrimo išvadas, mokslininkai siūlė neliberalizuoti alkoholio politikos, nes tai gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui.
O “malonumų partijai” nusispjauti ant Lietuvos žmonių sveikatos .