Seimas priėmė naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymą. Šiuo teisės aktu siekiama stiprinti ir plėtoti savanorišką veiklą Lietuvoje, didinti ilgalaikės savanoriškos veiklos vadybos kokybę ir įstatyme įtvirtinti gerąją savanoriškos veiklos organizavimo praktiką, nustatyti savanoriškos veiklos formas, apibrėžti savanoriškos veiklos veikiančius subjektus – priimančiąsias ir koordinuojančiąsias organizacijas.
„Savanorystė – tai pilietiškumo ugdymo ir asmeninio tobulėjimo institutas, aktualus tiek jaunimui, siekiančiam įgyti darbinės patirties, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems savirealizacijos tikslų. Rengdami naują teisės akto redakciją išklausėme nevyriausybinių organizacijų siūlymus ir į daugumą jų atsižvelgėme. Šiuo įstatymu tikimės, kad aiškesnė tvarka, mažesnė administracinė našta, sureguliuoti procesai paskatins asmenis, apsisprendusius skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms, nesitikint jokio piniginio atlygio“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo narė Rasa Petrauskienė.
Įstatyme patikslinta savanoriškos veiklos sąvoka, nustatant, kad tai bus savanorio laisva valia neatlyginamai vykdoma visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanoriškos veiklos žodinėje arba rašytinėje sutartyje, kuri sudaryta tarp savanorio ir priimančiosios bei (ar) koordinuojančiosios organizacijos.
Atsižvelgiant į savanoriškos veiklos atlikimo intensyvumą, įstatyme išskirta ilgalaikė savanoriška veikla (savanorio veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, sudarytą ne trumpesniam kaip 60 dienų laikotarpiui) ir savanoriška tarnyba (visuma priimančiosios organizacijos organizuojamų, koordinuojančiosios organizacijos koordinuojamų ir savanorio vykdomų savanoriškų veiklų, kurių trukmė – ne mažiau kaip 100 valandų per savanoriškos tarnybos programoje nustatytą laikotarpį). Trumpesnė savanoriška veikla bus laikoma trumpalaike savanoriška veikla.
„Savanorio išlaidų kompensavimas, o ilgalaikėje savanoriškoje tarnyboje – ir dienpinigių mokėjimas bei administracinės naštos mažinimas priimančiosioms ir koordinuojančios savanorišką veiklą vykdančioms organizacijoms didins ilgalaikės savanoriškos veiklos vadybos kokybę ir skatins savanorystę“, – sakė R. Petrauskienė.
Siekiant atskirti savanoriškos veiklos ir darbo santykius nustatyta, kad savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje.
Įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. Savanoriškos veiklos sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galiotų be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2027 m. sausio 1 d.
