Sekmadienis, 5 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos

www.alkas.lt
2023-12-04 07:00:20
61
PERŽIŪROS
4
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos. Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos, Diskusijos dalyviai | LGGRTC nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tyrinėjo ne tik lietuvių trėmimus, bet ir jų išsiuntimą į Gulagą – vyriausiąją lagerių valdybą – dar vieną sovietinio režimo įkurtą represinį mechanizmą, kuriuo siekta palaužti šiam režimui pavojų kėlusių žmonių orumą bei kone iki mirties išnaudoti jų fizines jėgas darbui, Sovietų Sąjungos industrializacijai.

Jei tremtinių iš okupuotos Lietuvos buvo išvežta apie 130 tūkst., tai sovietų Gulage atsidūrusių politinių kalinių skaičius buvo panašus, kai kurių istorikų duomenimis, netgi 20 tūkst. didesnis.

„Šie nukentėjusiųjų duomenys tik apie Lietuvos gyventojus Sibire, tačiau, kaip jau nustatyta, darbo stovyklos buvo formuojamos ir okupuotų šalių teritorijoje.

Rytų ir Vidurio Europoje įsteigta 800 lagerių ir mirė šiuose kalėjimuose apie 1,5 mln. režimui neįtikusių asmenų.

Šie duomenys nėra galutiniai, nes Europos šalių istorikai tik pradėjo tyrinėjimus, kurių pirmasis rezultatas yra tarptautinė paroda „Europos Gulagas“, atskleidžianti šios rūšies represijų geografiją.

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos | LGGRTC nuotr.
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos | LGGRTC nuotr.

Ilgainiui sovietinio Gulago represijų mastas dar bus patikslintas“, – pastebi istorikų ir teisininkų diskusiją, siekiančią įvertinti sovietines represijas, 2023 m. lapkričio 30 d. parodos „Europos Gulagas“ uždarymo renginyje Tuskulėnų memoriale vedusi dr. Monika Rogers, Europos atminties ir sąžinės platformos stebėtojų narė.

Primintina, kad pirmą kartą į Lietuvą atkeliavusią tarptautinę parodą parengė šios istorinės atminties puoselėjimui sukurtos organizacijos suburti žinovai iš Albanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Rumunijos.

Be šių šalių, paroda pasakoja apie Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Balkanų šalių (buv. Jugoslavijos), Vengrijos ir Vokietijos teritorijose buvusius sovietinius lagerius.

Tokia tyrėjų gausa leido iš užmarštin grimztančios praeities surinkti sovietinius nusikaltimus fiksuojančius dokumentus, atrasti nykstančias istorines vietoves, pagerbti Gulago aukų atminimą ir paviešinti budelius.

Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos | LGGRTC nuotr.
Uždarant parodą „Europos Gulagas“ aptartos sovietinės represijos | LGGRTC nuotr.

Kaip parodos atidaryme pastebėjo Europos atminties ir sąžinės platformos prezidentas dr. Marekas Mutoras (Marek Mutor), žinovų surinktos žinios šiandieninio Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje būtinos ne tik bendrų europietiškų vertybių bei tapatybės įtvirtinimui, bet ir teisingų politinių sprendimų priėmimui.

„Nusikaltimai žmoniškumui negali likti nepasmerkti, neįvertinti, nes tai egzistencinė grėsmė ir Lietuvai, kitoms Baltijos šalims, ir Lenkijai, ir visai Europai.“

„Atkreipsiu dėmesį, kad sovietų Gulagas buvo ankstesnis už nacių priverstinio darbo stovyklas ir jame buvo daugiau kalinių negu nacių koncentracijos stovyklose.

Iš viso sovietų Galage kalėjo apie 18 milijonų represuotųjų, iš kurių pusantro milijono neišgyveno arba jiems buvo įvykdyta mirties bausmė“, – sakė diskusijoje dalyvavęs istorikas dr. Arūnas Bubnys.

Parodos uždarymp diskusija | LGGRTC nuotr.
Parodos uždarymp diskusija | LGGRTC nuotr.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus, didžiausi sovietinio gulago kompleksai buvo Sibire, tolimuosiuose rytuose ir Kazachstane, o pirmasis nacių konclageris, pasak dr. Arūno Bubnio, buvo įkurtas tik 1933 m.

„Ir Lietuvoje buvo nedidelės lagerių salelės, pirmiausia, norėčiau, kad tiek lietuviai, tiek užsienio svečiai žinotų Macikų (Šilutės raj.) lagerį – mirties stovyklą Lietuvos teritorijoje.

Jos išskirtinumas tas, kad čia ir sovietų kariai kalėjo, o vėliau ir amerikiečiai, ir britai, ir kanadiečiai, taip pat buvo ir prancūzų, ir belgų karių šiame lageryje nuo 1941 m. iki 1944 m. vasaros“.

„Lietuva yra vienintelė šalis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, kuriai pavyko įrodyti, jog sovietų vykdytas partizanų naikinimas buvo genocidas“, – mūsų šalį studijoms pasirinkusio jaunimo iš užsienio auditorijai pabrėžė teisės istorikė, socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė.

Tai ir istorikų, ir politikų, ir, žinoma, teisininkų atkaklumo rezultatas. Tokį patį atkaklumą parodė ir žuvę, bet amžinai nemirtingi dėl savo kovos, mūsų laisvės gynėjai.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad dėl trėmimų ir kalinimų Gulage, nors pastaraisiais metais, Lietuvos teismuose dar buvo apie 30 baudžiamųjų bylų, tačiau dėl kaltinamųjų amžiaus ir sveikatos būklės, buvo sustabdytos ir uždarytos.

Pasak D. Sagatienės, sovietų represijas patyrusios valstybės, tarp jų Estija ir Latvija, kankinimus kvalifikavo kaip karo nusikaltimus ir pastangų įrodyti buvus genocidą – naikinimą dėl autentiško buvimo tam tikros tautos, rasės, žmonių grupės atstovu, nedėjo.

Faktas, kad 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva laimėjo bylą prieš buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą, dalyvavusį paskutinio Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje, yra ir istorinė pergalė, ir istorinis teisingumas.

Primintina, kad byloje Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas Lietuvos partizanų persekiojimas ir žudymas buvo sistemingas, todėl gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Be to, buvo konstatuota, kad sovietų represijos turėjo tikslą pakeisti lietuvių tautos demografiją, o partizanai ir jų ryšininkai dėjo pastangas tam sukliudyti, t. y. „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

Diskusijoje „Ką slepia sovietinio Gulago vielos?“ dalyvavusi Birutė Burauskaitė atkreipė dėmesį, kad sovietinio Gulago pradžia buvo gerokai prieš stalinizmą: iš karto po revoliucijos Juodosios jūros Salovkų saloje, senus pravoslavų papročius turėjusiame vienuolyne buvo įkurtas kalėjimas: „Buvo išnaudotos vienuolyno patalpos.

Tai buvo nepaprastai žiaurios sąlygos, nebuvo dar to ekonominio išnaudojimo, bet buvo tiesiog fizinis žmonių naikinimas badu, smurtu ir tiesiog dvasiniu laužymu.

Tie pirmieji, patyrę represijas asmenys, buvo Rusijos visa aukštuomenė, aristokratija, kurie tuo metu buvo tos kultūros pagrindas“, – diskusijos klausantiems studentams Gulago atsiradimo istoriją pasakojo sovietinių represijų tyrinėtoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.

Pasak žinovės, pačioje pradžioje net neįtarta, kuo pavirs susidorojimo su politiniais oponentais lageriuose praktika.

Pavyzdžiui, Salovkų lageryje nužudytųjų palaikus identifikavęs tyrėjas šiuo metu pats yra Rusijos kalinys.

Tokios istorijos eigos, ypač po sovietų Sąjungos žlugimo, niekas nenumatė. B. Burauskaitė pastebėjo, kad lietuviai patyrė dviejų formų represijas – ir kalinimą, ir tremtį; dažnai po kalinimo buvo suvaržyta teisė grįžti į Lietuvą, teko gyventi tremty.

Dažniausiai lagerio bausme būdavo baudžiami už vadinamąjį „trukdymą pasauliniam revoliuciniam judėjimui“ ir bausmės buvo nuo 10 metų iki mirties bausmės.

Europos atminties ir sąžinės platformos parengta tarptautinė paroda „Europos Gulagas“ Tuskulėnų memoriale darbo laiku rodoma iki 2023 m. gruodžio 3 d., iš kur keliaus į Rumuniją.

Paroda jau rodyta Budapešte (Vengrijoje), Ščecine (Lenkijoje), Tiranoje ir Shkoderyje (Albanijoje) ir Pitesti mieste (Rumunijoje).

Parodai medžiagą teikė Nacionalinės atminties komitetas Vengrijoje, Estijos istorinės atminties institutas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Komunistinių nusikaltimų ir pasekmių Albanijoje tyrimo institutas, Nacionalinės atminties institutas Lenkijoje, Latvijos okupacijos muziejus, Tautos atminties institutas Slovakijoje ir Pitesti kalėjimo memorialas Rumunijoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia paroda apie Pirmojo pasaulinio karo perbraižytą politinį Europos žemyno žemėlapį
  2. Geriausios Europos architektūros paroda – lietuviškoje aplinkoje Dubajuje (video)
  3. Vilniuje pristatyta paroda „Vaikystė Gulage“
  4. Paroda „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“
  5. Apie didvyrišką Ukrainos istoriją liudija paroda
  6. Kaune pristatoma paroda Antano Lukšos atminimui
  7. VU pristatoma paroda – „Dievų miške: 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“
  8. Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“
  9. Kviečia paroda „Praeitis – ateičiai“
  10. Paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai“
  11. Atidaryta paroda apie Ukrainą
  12. Kviečia paroda, skirta knygos istorijai
  13. Pilies muziejuje – paroda „Jotvingių eldoradas“
  14. Atidaryta paroda „Miestas eina per laiką“
  15. Paroda A. Lukšos 100-osioms gimimo metinėms

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Keista, oi, kaip keista, says:
    3 metai ago

    kad komunistinės represijos vadinamos sovietinėmis. Ar tai galimai (ne)tyčinis klaidinimas? Komunistų baudžiamosios priemonės! Galimai dėl neeilinių buvusių (?) komunistų (-ių) valdžioje?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Galimas dalykas, kad mūsų komunistai tuo džiaugiasi, tačiau klasikinės kitakalbių žodžių vertimo taisyklės nustato, kad atvejais, kai tavo šalyje bei kalboje nėra tikslaus atitikmens to, ką atsineši iš svetur (arba tau tai primeta), tada kartu perimi ir tą svetimžodį, sugramatintą pagal tavo kalbos taisykles. Taip kitos tautos perėmė daugybę svetimžodžių iš daikto, reiškinio ir kt. sukūrėjų (tramvajus, telefonas, sovietai, sovietų valdžia ir visas tarpt. žodžių žodynas), ir jo pavadinimas tapo tarptautiniu žodžiu.
      Imant šį atvejį, žodis „sovietų” visgi tiksliau atskleidžia (šiandien – kitoms šalims, o po kelių dešimtmečių – ir mūsų moksleiviams), jog kalbama apie tikslų laikotarpį – tą, kai buvome užgrobti svetimos, Souviet junion šalies. Juk kokioje nutolusioje šalyje komunistai ir neokupavus šalies valdžioje gali atsirasti.

      Atsakyti
      • >>>Žemynai says:
        3 metai ago

        Ar Vokietijos nacionalsocialistų partijos nariai vadinami naciais? Juk taip? Visur rašoma apie baisius nacių nusikaltimus, bet neminima, kokia tuo metu santvarka buvo nacistinėje Vokietijoje. Taip ar ne? Čia gi minima tik to meto santvarka, bet ne komunistai, nors viskam, viskam, viskam (!) vadovavo komunistų partija. Komunistai labai gajūs, jų ideologija atnešta iš Vakarų. Net iki tolimiausios Kambodžos (kiek jie ten savų užkapojo kastuvais, kirviais, nusmailintais bambukais, gal du milijonus ar net daugiau?) ir dar toliau. Mano nuomone, galimai dėl komunistinės ideologijos paplitimo pasaulyje (o, siaube!), dėl gyvų vietinių veikėjų dažnai stengiamasi (tyčia ar netyčia) išvengti žodžio komunistai paminėjimo, kai kalbama apie baisiausius nusikaltimus. Pasaulis nebuvo ir nėra teisingas, ir tai juk nieko naujo. Žodis sovietai užglaisto, užpučia miglą, paslepia tikruosius nusikaltėlius. O apie Vakarų dorovę, mūsų patirties supratimą išvis nėra ko kalbėti. Štai Ukrainos pavyzdys šiandien prieš akis.

        Atsakyti
  2. dar Žemynai says:
    3 metai ago

    Ar kada paskaičiavote, kiek komunistų (nežinau, kiek jų oficialiai išstojo) buvo LR prezidentais? Lyg tai net keturi? Nemažai, tiesa? Ką tai sako?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix
Lietuvoje

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Literatūra
Kultūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena
Kultūra

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija
Lietuvoje

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ KTU bibliotekoje
Kultūra

KTU bibliotekos paveldas tapo nacionalinės reikšmės parodos dalimi

2026 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Gitanas Nauseda ir Frydrichas Mercas
Lietuvoje

Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu

2026 07 03
Telefonas
Gamta ir žmogus

Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis

2026 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Inna Kuročkina, Aleksas Gomelskis (I News) apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • klaustukas apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • +++ apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • Ruslanas Bortnikas (Dikij) apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ž. Šaknys. Sūdūva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą
  • Ką dažniausiai pamiršta įsivertinti besiskolinantys?
  • V. Juškevičius. Kaip Kolumbo palikimas atiteko moterims: mažai žinoma XVI–XVII a. teisinė istorija

Kiti Straipsniai

Literatūra

Kokios knygos ir autoriai buvo žinomiausi bibliotekose 2025-aisiais?

2026 07 04
Valstybės diena

Klaipėda liepos 6-ąją kviečia į iškilmes, koncertus ir Tautiškos giesmės giedojimą

2026 07 04
Du žmonės ant ežero liepto stebi vasaros rytą ir kartu apmąsto svarbius gyvenimo sprendimus.

Liepos 4-osios horoskopas: svajotojo diena verčia priimti svarbius sprendimus santykiuose

2026 07 04
Lietuvių kalbos dienos

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“ KTU bibliotekoje

KTU bibliotekos paveldas tapo nacionalinės reikšmės parodos dalimi

2026 07 04
Daugiaukštis namas su įstiklintais balkonais

Kodėl vis daugiau lietuvių stiklina balkonus net naujos statybos namuose?

2026 07 03
Sveikata

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Gitanas Nauseda ir Frydrichas Mercas

Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu

2026 07 03
Telefonas

DPD: sukčiai masiškai siunčia žinutes apie tariamai sulaikytas siuntas

2026 07 03
Elektromobilis

Elektromobiliams – 20 mln. eurų parama

2026 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Inna Kuročkina, Aleksas Gomelskis (I News) apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • klaustukas apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • +++ apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • Ruslanas Bortnikas (Dikij) apie K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose
  • klaustukas apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines | Rengėjų nuotr.

Metraščio „Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės, minint partizano Vytauto Prabulio 100-ąsias gimimo metines

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai