Lietuvos regionuose juntamas ryškus darbuotojų trūkumas.
Prasčiausia padėtis – Anykščių miesto, Marijampolės, Varėnos ir Utenos rajono savivaldybėse, rodo Vilniaus Universiteto, Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas.
Dabar labiausiai matomas pardavimų vadybininkų ir mokytojų stygius.
„Tai lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir per ilgus metus susiformavę ir dar vis gajūs stereotipai“, – sako VU Teisės fakulteto profesorė Ligita Gasparėnienė.
Esant nedarbo Lietuvos regionuose problemai, Vilniaus Universiteto mokslininkai Rita Remeikienė, Romas Lazutka, Ligita Gasparėnienė ir Boguslavas Gruževskis ėmė nagrinėti jos ištakas.
„Išanalizavę dešimt šalies regionų, pastebėjome ne tik pardavimų vadybininkų, mokytojų, gydytojų, bet ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“, – teigia L. Gasparėnienė.
Gajūs profesijų stereotipai
Daugeliui gali pasirodyti netikėta, jog trūksta pardavimų vadybininkų, tačiau tokia tikrovė yra Lietuvos regionuose.
Šios profesijos atstovų ir mokytojų stygius aiškinamas keliais bruožais.
„Darbuotojų stinga ne tik dėl nedidelių atlyginimų, bet ir dėl vis dar vyraujančių stereotipų, jog mokytojo profesija nėra garbinga.
Yra manoma, kad mokytojas gyvena „nuo algos iki algos“.
Todėl net pasirinkę švietimo studijas jaunuoliai savo ateities su įgyta profesija dažniausiai nesieja.
Kalbant apie pardavimų vadybininkų stygių padėtis panaši.
Visuomenėje vyrauja nuostata, kad šios specialybės atstovai yra amžinai nuo durų iki durų su prekėmis bėgiojantys pardavėjai.
O tokios specialybės kaip pardavimų vadybininkas, deja, nėra nei vienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje.
Todėl mūsų visuomenei vis dar neaišku, kas sudaro šios specialybės pareigybes ir atsakomybes“, – pardavimų vadybininkų ir mokytojų trūkumą regionuose komentuoja VU mokslininkė L. Gasparėnienė.
O štai Alytaus mieste išryškėjo ir gydytojų trūkumas.
Anot tyrėjos, šių žinovų stygių lemia ne tik jų netenkinantis darbo užmokestis, bet ir siūlomos sąlygos persikelti iš didesnio į mažesnį miestą – kad ir iš Vilniaus į Alytų.
Tauragės apskrityje ir Kauno bei Kėdainių rajonuose stebimas didelis tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas.
„Šiose savivaldybėse yra didžiausias transporto sektoriuje veikiančių įmonių kiekis, todėl vairuotojų paieškų skelbimų čia yra daug daugiau, nei kituose sektoriuose“, – aiškina L. Gasparėnienė.
Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas
Pasak Vilniaus Universiteto tyrėjų, regionuose pastebimas ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas: pagalbinių pramonės sektoriaus darbininkų, valytojų, pakuotojų, tolimųjų reisų vairuotojų, krovėjų, slaugytojų padėjėjų, virėjų.
„Nekvalifikuoto darbo skelbimuose vyrauja mažas darbo užmokestis.
Bet reikėtų pabrėžti, jog analizuotose ieškomų vietų aprašuose siūlomos ir papildomos naudos: sporto klubų abonementai, transporto išlaidų padengimas, išlaidų maistui darbo metu kompensavimas ir kita.
Tačiau net tokios naudos nekompensuoja galimų darbuotojų netenkinančių atlyginimų.
Padėtis keisis, kai ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai pradės naudotis MTEP (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) projekto „Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos platformos“ bandomąja versija, kuri leis abiem pusėms atrasti viena kitą ir taip užmegzti ilgalaikio bendradarbiavimo ryšius.
Platforma labiausiai yra nukreipta į darbdavius, besiverčiančius pramonine gamyba ir ieškančius žemos kvalifikacijos darbuotojų“, – darbininkų trūkumą komentuoja bei naująją darbuotojų ir darbdavių platformą pristato L. Gasparėnienė.
Tyrimą 2021–2023 m. laikotarpiu atliko Vilniaus Universiteto, Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai: Rita Remeikienė, Romas Lazutka, Ligita Gasparėnienė ir Boguslavas Gruževskis.
Tyrimų metodika: ekspertinio vertinimo būdu buvo atrinktos penkių didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės, kuriose registruojama daugiausia laisvų darbo vietų, o taikant daugiakriterinio vertinimo būdą, pagal nedarbo lygį, užimtumo lygį, laisvų darbo vietų, bedarbių santykį ir ilgalaikių bedarbių dalį bedarbių skaičiuje, 60 savivaldybių buvo suskirstytos į penkias geriausias bei keturias blogiausias pagal aukščiau įvardintus rodiklius.
Šių metų lapkričio mėn. 28 d. vyks mokslinė – praktinė diskusija „Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos platformos pristatymas“.
Joje dalyvaus socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, VU prof. Romas Lazutka ir kiti.
Daugiau žinių apie „Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos platformą”: Welcome To Jobpilot – Vilniaus Universitetas (itcollar.com).
kieno lėšomis? Nejaugi visa tai nebuvo žinoma?
Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas…
Įdomu, ar Japonija tai patiria, ar dėl to pergyvena?
Klausiu todėl, kad prieš gal 40 ar ir daugiau metų Japonija skelbė, jog valstybei daugiau naudos, jei visi, bet kokį darbą dirbantys, yra kuo kabiau išsilavinę; jog reikia, kad VISI baigtų aukštąjį mokslą. Tada teigta, jog jie ne KALBA, o VYKDO šią politiką. .
tegu politikuojantieji eina dirbti pagaliau – tegu papildo nekvalifikuotos darbo jėgos gretas