Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos himnas sutelks visus pasaulio lietuvius, išsibarsčiusius po įvairias pasaulio šalis. Himną giedos ir lituanistinių mokyklų mokiniai.
Beveik visose šalyse, kuriose gyvena lietuviai, veikia ir lituanistinės mokyklos. Švietimo ir mokslo institucijų registre dabar užregistruotos 245 mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1200 mokytojų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatos palaiko ir stiprina ryšį su lituanistinėmis mokyklomis, teikia finansinę ir kitokią paramą.
Kasmet organizuojamas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas. Konkurse dalyvavusios ir laimėjusios mokyklos gali įsigyti metodinės ir mokomosios medžiagos, sporto priemonių, organizuoti mokyklų renginius ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje ir kt. Šiemet 60-čiai mokyklų jau skirta daugiau nei 324 tūkst. eurų. Šiuo metu kaip tik vyksta papildomas neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas 2022 m. rudenį vykdomoms mokyklų veikloms finansuoti.
Vyriausybės nustatyta tvarka remiami užsienio lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose ir savaitgalinėse mokyklose, veikiančiose etninėse Lietuvos žemėse ir lietuvių tremties vietose, dirbantys mokytojai. Jiems kas mėnesį skiriamos išmokos už lituanistinio švietimo veiklą. Dirbusiems lituanistinėse mokyklose ir grįžusiems į Lietuvą pedagoginė patirtis laikoma privalumu, turi įtakos darbo užmokesčiui, kompetencijų švietimo srityje pripažinimui.
Kasmet lituanistinių mokyklų mokytojai kviečiami į mūsų organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo seminarus. Ministerija 2017 m. yra įsteigusi ir kasmet skiria lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją už nuopelnus lituanistinio švietimo veikloje.
Šiemet švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino Lietuvių kalbos mokėjimo lygio ir egzaminų organizavimo tvarkos aprašą, skirtą lituanistinių mokyklų mokiniams. Kovo ir gegužės mėnesiais Nacionalinė švietimo agentūra ir Vilniaus lietuvių namai pirmą kartą organizavo lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminus 14–17 metų mokiniams.
Buvo organizuota 12 egzaminų srautų, kad užsienio lietuviai galėtų laikyti lietuvių kalbos lygio nustatymo testą jiems patogiu laiku. Galimybe nusistatyti lietuvių kalbos lygį pasinaudojo apie 150 užsienio lietuvių iš 11 valstybių. O iki rugsėjo suaugusieji asmenys gali laikyti lietuvių kalbos egzaminus ir taip pat nusistatyti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis.
Lituanistinių mokyklų mokiniams, kurie laiko lietuvių kalbos lygio nustatymo egzaminus, išduodamas ir pažymėjimas. Vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos. Lituanistinių mokyklų mokiniams pažymėjimas leidžia sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, mokytojams – paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteikia papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas gali būti įskaitomas kaip užsienio kalbos mokėjimas.
Lituanistinių mokyklų mokiniai į Lietuvos švietimo sistemą integruojami ir per Mokinių registrą – praplečiamos jo galimybės, kad registre būtų registruojami ir užsienio lituanistinėse mokyklose besimokantys mokiniai. Šiemet vyko bandomasis Mokinių registro pildymo projektas, registro galimybes išbandė 33 lituanistinės mokyklos, dirbančios pagal Lituanistinio švietimo integruotą programą.
Lietuva taip pat remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojamojo konkursinio balo pridedamas papildomas balas, o baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje – dar vienas papildomas balas. Įstojusiems konkurso būdu mokama stipendija ir / ar vienkartinė socialinė išmoka, priklausanti nuo studento socialinės padėties.
Galime pasidžiaugti puikiais lituanistinio švietimo srities mokyklų rezultatais. Šiais metais Briuselio II Europos mokyklos Lietuvių sekciją baigia pirmieji 2015 m. įkurtos vidurinio ugdymo Lietuvių sekcijos abiturientai. Mūsų šalies mokiniai pasiekė labai gerų rezultatų – bendras visų mokyklos abiturientų metinių pažymių vidurkis yra 77 proc., lietuvių sekcijos – 81 proc. Džiugu, kad tarp visų šioje mokykloje besimokančių europiečių kalbų sekcijų (vokiečių, anglų, suomių, prancūzų, italų, olandų, portugalų, švedų) esame antroje vietoje – po suomių, lietuvis mokinys – trečias tarp geriausiųjų iš visų 219 mokyklos abiturientų.
