Skaičiuojama, kad prasidėjus karui Ukrainoje, šalį paliko per 6,3 mln. gyventojų, dalis karo pabėgėlių prieglobstį surado Lietuvoje. Spalio mėnesį mažėję į šalį atvykstančiųjų ukrainiečių srautai lapkritį vėl šiek tiek didėja, o Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) specialistai pažymi, kad tiek likusieji, tiek kasdien naujai atvykstantys ukrainiečiai deda pastangų, jog galėtų greičiau integruotis svečioje šalyje – mokosi lietuvių kalbos, ieško darbo ir ruošiasi egzaminams.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 83 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kiek daugiau nei 12 tūkst. iš jų yra vaikai, 75 proc. mokomi pagal bendrąją ugdymo programą. Likusieji – ruošiami pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Šiandien kiek daugiau nei 30 tūkst. karo pabėgėlių jau yra sugrįžę į Ukrainą, tačiau atvykstančiųjų srautai, spalį kiek sumažėję, nuo lapkričio mėnesio vėl auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį per dieną užsiregistruodavo 35-40 žmonių, spalį – jau tik 15-17, o nuo lapkričio pradžios vidurkis vėl ūgtelėjo iki 20-25 žmonių per dieną. Per praeitą savaitę į Lietuvą atvyko ir užsiregistravo 173 Ukrainos piliečiai, dar savaitę prieš – 153 žmonės.
Daugiausiai karo pabėgėlių, net 20 tūkst., įsikūrė Vilniuje. Perpus mažiau, apie 10 tūkst., ukrainiečių gyvena Kaune, dar apie 6,5 tūkst. įsikūrė Alytuje ir Klaipėdoje. Pabėgėliai taip pat apsigyveno Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos aktyviai įsilieja į darbo rinką. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba net 98 proc. į šalį atvykusių ir joje likusių pilnamečių ukrainiečių – iš viso beveik 55 tūkst. žmonių.
Daugiausiai, beveik 4 tūkst., ukrainiečių dirba prekybos srityje – pardavėjais, pardavimo vadybininkais, konsultantais ar kasininkais. Kiek daugiau nei 3 tūkst. ukrainiečių įsidarbino sveikatos priežiūros sektoriuje, o jų užimamos pozicijos labai įvairios: slaugytojai, psichologai, odontologai, vaistininkai ir kt. Ukrainiečius vilioja ir kulinarijos sektorius, kuriame dirba taip pat šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, daugiausiai – virėjų, konditerių ir maisto produktų bei gėrimų technologų pareigybėse.
Auga norinčių gyventi Lietuvoje skaičius
Pastebima, kad auga dalis ukrainiečių, kurie ketina pasilikti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką – tai rodė ir IOM Lietuva atlikto „Displacement Tracking Matrix (DTM)“ tyrimo duomenys, tai iliustruoja ir mažėjantis išvykstančiųjų skaičius, besikeičiantys poreikiai. Organizacijos specialistai pastebi, kad pirmosiomis dienomis didžioji dalis nuo karo bėgusių Ukrainos gyventojų ieškojo pagalbos su finansais, dokumentų tvarkymu, medicininėmis paslaugomis ir išsirenkant būstą. Šiandien karo pabėgėliai labiausiai domisi lietuvių kalbos kursais, kuriuos baigę ir išmokę kalbos galėtų dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą. Vienas iš pagrindinių trikdžių, neleidžiančių dirbti pagal Ukrainoje turėtą profesiją arba užimti aukštesnių pareigų, yra kalbos barjeras.
Siekiant sukurti vietą, kurioje ukrainiečiai galėtų rasti atsakymus į jiems aktualius klausimus, IOM Lietuva šių metų spalio mėnesį atidarė užsieniečiams skirtą Migracijos informacijos centrą „MICenter“.
„Šiame centre visi užsieniečiai, įskaitant ir ukrainiečius, gali gauti karjeros ir teisines konsultacijas, psichologinę pagalbą, bus organizuojamos savitarpio pagalbos grupės, užsiėmimai vaikams, rengiami sporto užsiėmimai senjorams. Planuojame organizuoti ir lietuvių kalbos kursus, kurių poreikis yra labai didelis. Ypač daug užklausų dėl galimybės mokytis kalbos gauname iš ukrainiečių karo pabėgėlių“, – sako IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Kvietė prisidėti prie sklandesnės integracijos
IOM Lietuva visą lapkričio mėnesį kviečia šalies gyventojus dalyvauti iniciatyvoje „Pakviesk kaimyną ukrainietį pusryčių“. Jos tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybes, gyventojus, visuomenininkus, bendruomenes ir verslo įmones pakviesti jų aplinkoje gyvenančius karo pabėgėlius iš Ukrainos pusryčių, kurių metu užmegztų glaudesnį tarpusavio ryšį ir prisidėtų prie dar sklandesnės jų integracijos Lietuvoje.
Lapkričio 7 dieną pradėta iniciatyva sulaukė didelio Lietuvos gyventojų palaikymo. Organizatorių žiniomis, per pirmas savaites įvyko dešimt pusryčių, dar bent 15 tokių susitikimų įvyks iki gruodžio vidurio.
