Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma

www.alkas.lt
2023-11-23 09:00:23
1

Virš 97 ha miškų Lietuvoje globojantis „Sengirės fondas“ netrukus galės išpirkti dar daugiau neliestų senųjų miškų plotų ir taip apsaugoti daugybę gyvūnų, augalų ir grybų nuo išnykimo.

Automobilių istorijos patikros paslaugas teikianti įmonė „carVertical“ miškų išsaugojimui paaukojo 100 tūkstančių eurų.

Pasak „Sengirės fondo“, tai didžiausia istorijoje jų gauta vienkartinė verslo parama senųjų Lietuvos miškų išsaugojimui.

Už šią sumą kitais metais žadama išpirkti daugiau nei dešimt hektarų vertingo, seno miško – šis plotas prilygtų penkiems dideliems futbolo stadionams.

Noras išsaugoti miškus kilo iš pačių įmonės įkūrėjų sumanymo

Pasak „carVertical“ vadovo Roko Medonio, tiek jam, tiek kitiems įmonės įkūrėjams ypač rūpi, kas po jų liks ateitiems kartoms.

Tad labai organiškai šių ilgaamžiškumo vertybių pagrindu gimė sumanymas prisidėti prie „Sengirės fondo“ augimo ir padėti išsaugoti kuo daugiau biologinės įvairovės.

„Sengirės fondo“ rėmimas yra investicija į ateitį. Mes su šia parama prisidedame ne prie dabarties, o prie ateities problemų sprendimo.

Didžiuojuosi visais mūsų įmonės įkūrėjais, nes kai kalba pasisuko apie paramą šiam fondui, jiems niekada nekilo klausimas „ar aukosime“, kilo tik vienintelis klausimas – „kiek aukosime“, – pasakoja R. Medonis.

Šiuo metu Lietuvoje išlikę tik labai nedideli plotai miškų, kurių amžius senesnis nei 200 metų. Tik 1,2 proc. miškų Lietuvoje yra pilnai apsaugoti nuo kirtimų.

Rezervatai yra vienintelės vietos, turinčios tikimybę tapti sengirėmis. Dėl masiškai kertamų miškų šalyje vis labiau mažėja žmogaus neliestų plotų, kas kelia grėsmę daugybei gyvūnų, augalų ir grybų rūšių.

„Sengirės fondas“ siekia išpirkti kuo daugiau miškų visoje Lietuvoje ir taip apsaugoti juos nuo ūkinės veiklos.

Vieno fondo bendrakūrėjų ir valdybos narių, botaniko ir mokslų daktaro Mindaugo Lapelės teigimu, didėjantis visuomenės dėmesys ir auganti parama suteikia „Sengirės fondo“ komandai bei gausiai savanorių bendruomenei vis daugiau pasitikėjimo ir ryžto siekiant sengirių išsaugojimo.

Todėl kaskart gera sutikti žmonių, kurie supranta miškų išsaugojimo svarbą ir mato tame didžiulę prasmę.

Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma | M. Survilos nuotr.
Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma | M. Survilos nuotr.

Žada į tvarumo veiklas įtraukti ir darbuotojus

Nors nemažai įmonių tvarumą įvardija kaip vieną iš kertinių savo vertybių, kiekvienai iš jų tai gali reikšti skirtingus dalykus.

Tampa labai svarbu nepasimesti tvarumo strategijų kūrimo triukšme, kai visi aplink tik apie tai ir šneka, o verslai skuba rinktis paramos kryptis, kurios atrodo primestos ir neatspindi tikrųjų įmonės tikslų ir vertybių.

„Tvaraus ar socialiai atsakingo verslo samprata tapo tokia nuvalkiota, kad ėmė nieko nereikšti.

Tvariomis save vadina tiek tos įmonės, kurios rūšiuoja atliekas ofiso virtuvėje, tiek tos, kurios išties daro tikrus veiksmus (o tokių yra nedaug).

Mes nusprendėme ne pulti daryti tai, kas šiuo metu yra ant bangos, o atsigręžti į tai, kas rūpi mums patiems“, – įžvalgomis dalinasi R. Medonis.

Įmonė bando minti naujus takus ir turi lūkestį, kad tai padės formuoti naują apibrėžimą apie tai, kas yra socialiai atsakingas, tvarus ir vertybėmis grįstas verslas.

„carVertical“ šia parama neketina apsiriboti ir planuoja įtraukti darbuotojus į su gamtos išsaugojimu susijusias veiklas, savanorystę, tokiu būdu kuriant tęstinumą su „Sengirės fondo“ atstovaujamomis vertybėmis.

„Parama turi kurti vertę. Aiškesnio ir konkretesnio veiksmo nei dalintis uždirbtais pinigais su nevyriausybinėmis ir paramos organizacijomis, aš nematau.

Tik jos gali naudingiausiai ir veiksmingiausiai tuos pinigus panaudoti“, – sako R. Medonis.

Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma | A. Plūkės nuotr.
Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma | A. Plūkės nuotr.

Apie „Sengirės fondą“

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.

Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visos rūšys – lygiavertės ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 97 ha miškų – būsimų sengirių.

Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.

Nuo 2023 m. lapkričio 14 d. kiekvienas, priduodamas tarą per užstato sistemą, atgautus pinigus gali paaukoti „Sengirės fondui“.

Viena paaukota pakuotė – tai 1000 kvadratinių centimetrų išsaugoto senojo miško.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Sengirės fondo“ išpirkto miško sklype – Sibiro tremtinių išsaugotas piliakalnis
  2. Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save
  3. ES miškų strategijoje iki 2030 m. siūloma ypač griežtai saugoti senus miškus
  4. Moniškio miške – sparčiai nykstanti rūšis
  5. Grąžinant tarą galima išsaugoti Lietuvos girias
  6. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nuo pamatinių tikslų pereina į vykdymo žingsnį
  7. Nuo archeologijos iki ekologijos – ruošiantis atnaujinimui atlikti Vokiečių gatvės tyrimai
  8. Nuotraukų parodoje „Augintojai“ – gamtiškai ūkininkaujančių paveikslai
  9. Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę
  10. Siūloma galimybė atsirasti privačioms saugomoms teritorijoms
  11. Būtina atkreipti dėmesį, renkantis augalą
  12. Reikia pažinti šalies saugomas teritorijas
  13. „Rūšių raliui – 10 metų: kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“
  14. Atsiranda galimybė steigti saugomas teritorijas asmenų prašymu
  15. Vidzgirio miškui suteiktas FSC sertifikatas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gudriai sumanė! says:
    2 metai ago

    Nuo 2023 m. lapkričio 14 d. kiekvienas, priduodamas tarą per užstato sistemą, atgautus pinigus gali paaukoti „Sengirės fondui“.
    Šauniai sugalvojo! Įmeti kelis indelius, ir gali rinktis – ar pasiimsi tuos kelis centus, ar paaukosi. Manau, jog ir didžiausias skrudžas numoja ranka į tuos centus – nuo tiek nepraturtėsi, o fondui, centas po cento, ir rimta suma susidaro.
    SĖKMĖS!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus keliuose
Gamta ir žmogus

Kelininkai įspėja dėl smarkaus lietaus

2025 07 22
Žiedinė sankryža
Lietuvoje

Palangos aplinkkelyje atsiras nauja žiedinė sankryža

2025 07 22
Karo akademijos absolventai
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenės karininkų gretų papildė 70 jaunų lyderių

2025 07 22
Šuo
Gamta ir žmogus

Ministerija primena, kas atsakingas už gyvūnų gerovę

2025 07 22
Kibernetinis saugumas
Lietuvoje

Kas antrai įmonei gresia milijoninės baudos dėl kibernetinio saugumo

2025 07 22
Dalia Asanavičiūtė
Lietuvoje

Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje

2025 07 22
Šiaurės rago skvero atnaujinimas
Lietuvoje

Klaipėdos Šiaurės rago skvero atnaujinimas prasidės rugsėjį

2025 07 22
Ukrainos karo pabėgėliai.
Lietuvoje

Opiausias klausimas pabėgėliams Lietuvoje – būstas

2025 07 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iš užmaršties apie Minime Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną
  • +++ apie Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje
  • +++ apie Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune
  • Kur dingo Sąjūdžio dvasia? apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui
  • Ignalina atšventė 159 gimtadienį
  • Kelininkai įspėja dėl smarkaus lietaus
  • Palangos aplinkkelyje atsiras nauja žiedinė sankryža

Kiti Straipsniai

Kremzliniam audiniui būdingo karkaso su inkapsuluotomis užląstelinėmis pūslėmis panaudojimo kremzlės gydymui schema

Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui

2025 07 23
Ignalina atšventė 159 gimtadienį

Ignalina atšventė 159 gimtadienį

2025 07 23
„Kartų kaita“, 1976 m.

Susitikimas su menotyrininke Danguole Ruškiene

2025 07 22
Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą

Kada išvysime neseniai aptiktas karališkąsias insignijas ir kitus radinius?

2025 07 22
Kino mėgėjo Antano M. Zinkevičiaus kino rinkinys jau pasiekiamas virtualiame E-kinas archyve | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kino mėgėjo Antano M. Zinkevičiaus kino rinkinys jau pasiekiamas virtualiame E-kinas archyve

2025 07 22
Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 07 21
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar

2025 07 21
Telefonas

Pagrindinės taisyklės, užtikrinant telefono apsaugą

2025 07 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Iš užmaršties apie Minime Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną
  • +++ apie Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje
  • +++ apie Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune
  • Kur dingo Sąjūdžio dvasia? apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kelionių ir pažinimo vajus „Pažinkime Lietuvos dvarus“ baigėsi apdovanojimais | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Kelionių ir pažinimo vajus „Pažinkime Lietuvos dvarus“ baigėsi apdovanojimais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai